Iš Kaimuko, tai jūs mane nirvuojate su skanumynais, man juk negalima, o taip mėgstu
Leidžiu sau keletą riešutų ir vieną kitą raziną, ai dar į kavą griešyju, beriu ant galo šaukštelio rudojo cukraus.
Sekmadienis amžiais paskendęs namų ruošoje, dieds tinginys, jam tik ant sofkutės gulėt ir teliko pultą spaudinėt, išpaikinau nuo jaunumės, pati kalta, nebuvau griežta.
Šiandien persodinsiu vienuolika vazonėlių, paskui su Juste eisim laukan kapstytis. Čia jau, tik vakarop, kai saulutė atsisuks.
Nešiu skalbinius laukan, nors nežinau, gal per džiovyklę pervarysiu, bus matyt.
Vaistinėje pamiršau juosteles gliukomačiui, mokėjau pilna kaina trylika eurų, nes tik trečiadienį išrašys kompensuojamų, įsivaizduojate, gryžau, o vaistininkė sako nieko nežinau, gal kokia bobutė pasiėmė. Ir ką su jom darys? Ėt, ir nenusisekė kaip, reiškias ne tik mane apvaginėja, net ir vaistinėse, kur tikrai sunkiai įsivaizduojama. Ima viską, ką pasiekia. O mums dar įsakinėja dėt brangias prekes prie langelio. Dabar gerai, jau cigarečių bent įkišę rankos nenugriebs, pakeitė stendus.
Ir dar, už kiosko radau švirkštą, negi narkomanų? Neužtenka, kad gamtinius reikalus ace užpilu, dar ir švirkštus teks rankioti? Bendradarbė sako, kad tik plikomis rankomis neimčiau, su maišiuku.
Padarė akinius, lb patenkinta, jau tokie geri stiklai ir rėmelis iš kart gerai nutūpė. Kaina tik pradžioje buvo baisi, dabar pasimiršo
Ui, kiek prirašiau, pėdsekis sakys, oje vaje