Mergiotės, aš sudarysiu visą sąrašiuką, kad kuri nors nepasimestų tarp versijų ir ryt indėsiu, dabar dar, ko gero ne visos parašėt. Labai gerai iki po Kalėdų jau būtų turėt sąrašiuką.
O dabar, dar valandžiukę turiu, tai papasakosiu savo blondinišką nuotykį:
Vakar dirbtuvėse turėjau tokią stipriai pagyvenusią ponią iš Australijos. (garažų draugai atsivedė). Poniai virš 80, atvarė tokia papprasta, cigaretė su muštuku rankoj ( nelabai nudžiugau) pas mane palei vilną nelabai rūkoma, bet ai, nu gi viešnia, juolab ji jau antri metai angeliuko mano nori, sakė kolekcionuos:). Tai tylėjau dėl tos cigaretės. Žodžiu, ponia išėjo, mes su Rūta greit atsipuošėm į savo darbinius gražiuosisu rūbelius, aptaškytus muilu, išdžiuvusius, nuo ko jaukiai plėmuotus su išdubusiais keliais ir pan. įšokom į kroksus ir baiginėjom paskutinius ikikalėdinius užsakymus. Dirbu ir taip akis graužia, kad papykus sakau Rūtai : "klausyk, ką, po perkūnais, ta babytė rūkė, kad man iki šiol akis graužia?". Rūta tuo metu kažko pakilo iš rūsio viršun ir praneša " nu, nežinau, Rasa, arba ta babytė iki šiol juodai už durų rūko arba dega kažkas, nes pas mus viršus pilnas dūmų pro duris einančių". Atskuodžiu viršun, atidarom duris, o ten, pilnas įvažiavimas dūmų, kad net nelabai aišku iš kur jie...
Apsižvalgom, pasirodo, kad dūmai eina iš garažo priešais mus. Rūta sako: "kviečiam gaisrinę". Bet aš blondinė, todėl pareiškiu: palauk čia gi dūmai, ne gaisras, reikia paklausyt ar dega... Prieinam abi prie tų durų prikišam ausis ir klausom. Tuo metu ateina kaimynas. na ne blondinas, dar prasčiau. Aš jo klausiu, gal telefoną p. X turi? ( jie gyvena kaimynystėj), anas sako nea, bet paklausyt prie durų irgi prieina. Klausm "triese". Nutariam - dega. Dūmų tikrai jau per daug, nes graužia nebe tik akis. Išeinam į lauką, iškviečiu gaisrinę. Manęs paprašo palaukt lauke, kad rastų kur privažiuot. Laukiu. atlekia greit. ( kažkodėl ir greitoji). Nu tai ką, atvažiavo ir valio. Aš parodau kur, mano manymu dega, ir kuo ramiausiai einu savo garažo link. O jergutėliau kaip ėmė baubt gaisrininkas su antpečiais.... Ne, patikėkit nuo jo žodžių žibutėm šlaitai nepražydo....O ant manęs paskutinį kart taip baubė tik vaikystėj ir tai kai kaime "nuvariau" kaimyno arklį, ir tarsi amazonė, prajodinėjau su tąja kumele iki pat vakaro... Žodžiu paskutinius gaisrininko žodžius "gal nugaravo, nuveskit į greitąją" jau priėmiau kaip grėsmę mano asmenybei, taigi, supratus, kad padirbėt šiuo metu nesigaus, grįžau laukan. Susirinko žioplių minia. O mes su Rūta stovim dailiai pasidabinusios su keistai gelsvai plėmuotom kelnėm ir ji pilkais, o aš iš toli šviečiančiais violetiniais kroksais...Visi mūsų klausinėja kas gi čia nutiko, gaisrininkai barasi, žodžiu smagumėlis. Greit ten užgesino, įjungė kažkokius prietaisus, išpūtė dūmus. Tada griežtai atsisuko į mus ir liepė užsidėt kažkokius antsnukius ( gal mes atrodėm jau labai pavojingos), tada palydėjo iki garažo, liepė greit susirinkt daiktus užrakint ir dingt iš ten. Nebesiginčijom. greitoji gi stovėjo, dar laisvę būtų suvaržę...
Va tokį nuotykį apturėjom 
</p>
Aš tiesiog manau, kad nagingi meistrai turėtų gauti pelnytą atlygį už savo talentus. 
Esu prastas kulinaras, tingiu terliotis, nemoku( ir nenoriu mokytis) gražiai patiekti.Mano rankos irgi abi kairės, ir dar iš vienos vietos auga.
nu, aš ne blondinė, bet.... 
