Ruste, tau
Aš labai gerai pasiruošiau ekstremaliems oro pokyčiams
Jau valerijonų prigėriau...nu nervas nelaiko su ta maže, kad baisus daiktas... skauda jai, pikta ir ji ir aš, patepti niekuom neduoda tų žaizdų ant veido (ant rankos bepantenas labai greit užtraukė). Jau ir flomasterius naujus pažadėjau, ir makaronų formą ji pati išsirinks parduotuvėje, kad valgytų...ir taip karšta, ir ji nevalgiukė yra, ir neįtinka niekas, jau net banano nenori...bent jau geria...stengiuosi nekišti jėga, bet vis pasiūlau..ir nevalgo
na aš tikiu ir žinau kad Rustė pasirinko geriausią variantą joms abiems tinkančią,
Tai tikrai galima ją išvežti, tikrai priima, ir tikrai vežėm ir bandėm, tiesiog dėl ligų pavojaus pasirinkom namų mokymą, aš jau pavargau ligoninėse gyventi... dabar turim ją namie, bet nors neserga...
Kiti vaikai gal mažiau imlūs ligoms, aš nežinau kaip ten yra. Brigitos klasėje ji vienintelė iš 6vaikų tokia buvo, ir kai yra palikta antrus metus toje pačioje klasėje du kartus dėl nelankymo ( per visus 9 mokslo mėnesiu buvo lankiusi savaitę rugsėjy ir tris dienas kovą...visas kitas laikas sirgtas, sanatorijose būtas, sėdėtas namie po ligos...), mum mokykla patys pradėjo siūlyti, gal jūs nevežkite jos kolektyvan. Todėl ir sakau, kad ne tai, kad neturim mes galimybės jos kažkur padėti, mes paprasčiausiai turim kitokį mokymą, ir jo metu aš negaliu jos vežti kažkur. Vasarą irgi gegužę jau turėjom pasakyti, kad norėsim lankyti, ir tai abejoju ar būtų priėmę, kai mes namų mokyme... tokia tvarka.
Joo, Meškutės akelės
Bet, va Zunda jau labai gerai įvaldė amžinai nemaitinto katuko žvilgsnį. Šiandien prisėdau kavos ant sofutės, tai kaip mat prisistatė pažiūrėti ką aš valgau.
Aha, viso 0,5 kg priaugo. Dabar sveria lygiai net 3 kg.
Fox Lady, o tai kas trukdo antrą pūkuotuką užsiveisti? Aš jau beveik mėnuo,kaip dvikatė mamka ir savo sprendimo nesigailiu.
Vakar grįžtant iš kaimuko, nuo tolo pamačiau,kaip kažkas šviesaus ir mažo persirito per kelią.Aišku stipriai numečiau greitį, žiūriu laukinė katė su šeima bando pereiti per kelią.Du jau buvo perbėgę, o ji su dar gal trimis vaikiukais liko kitoje pusėje.Sustojau, tiesiog nežinau ką daryti, tik atidariau dureles ir mamką su vaikais, kaip vėjas nupūtė, dingo aukštoje žolėje.Žinau,kad nieko jai negaliu padėti, juk visi laukinukai, niekaip nepagausi laukuose, bet toks akmuo ant širdies guli.Bandau tikėti,kad visi sėkmingai perėjo