kitą dieną pradėjo stresuoti ir neėsti, tada aš irgi pradėjau stresuoti ir neėsti
kažkaip juokingai - taikliai susiskaitė
Bet kokia tu šaunuolė, atsakingai susitvarkei su geriatrine užduotim. Mane nustebino tavo kačių geranoriškumas, jos gi prie šunų nėra pratusios.
Man anyta pasakojo, kad "strioko apturėjo". Virtuvėje abu su uošviu agurkus marinavo, kai anytai įtartinai ramiai gulinti aukštyn kojomis Čija pasirodė. Priėjusi pakalbino, paglostė, ant šono pavertė. Jokios reakcijos. Guli šuo kaip lavonėlis. Išsigando anyta, šaukia uošvį - "klausyk, ateik čia greičiau, Čija ko gero numirė!". Uošvis priėjo, pačiupinėjo, sako - "Čija, einam į lauką!". Šuo tą pačią sekundę iš numirusių prisikėlė ir prie durų uodega mojuodamas nulėkė.
Saintlina, kaip smagu, kad susidraugavo abu. O mes irgi į Latvijos pajūrį eilę metų dėl šuns laisvės važiuodavom.
Gielux, ačiū, kad po Latviją "pavedžioji", visai daug naujo sužinojau.
Lapyna, labai džiaugiuosi, kad reikalai sklandžiai tvarkosi. Kokią specialybę studijuoti vyresnėlė pasirinko?
Dėl kailio, tai Ainu iš uošvių parsivežusi radau keletą sąvėlų ( nesidavė ji ten šukuojama visai), iškirpau jas, dabar vis prišoku pavilnę iššukuoti. Tai peša matyt jai, jau pradeda į mane skersai žiūrėt, vos aš apie šukas pagalvoju. Šiandien užklausiau veisėjos, ar galima kurilą nuskusti. Sakė, kad yra savo vieną katiną nuskutusi. Kailio struktūra ataugo tokia pati kaip buvusi, tik marmurinis raštas "išbluko". Bet sakė, kad psichologiškai labai sustresavo tas katinas po to. Ai, neskusiu aš tos savo sibirinės ilgaplaukės storakailės, gaila. Va, tuoj tik iš burnos ir akių katės plaukus ( kad juos kur velns nuneštų ) išsikrapštysiu ir eisiu miegot.