Lapyniuk, serga serga, tikrai kaip vaikai. Buvo gralka anginą pasigavęs, tai ir šnarpštė ir užkimęs buvo ir nešiojamas prašėsi...
Klausykit, moteros, aš jau nuo savęs pavargau. Ne, rimtai, taip ir ant depresijos užšokt galima. Maža to, kad sistemingai mane "kunkina" šiuolaikinio visuotinio aukštojo išsilavinimo "produktai", tai dalis jų dar ir be jumoro jausmo visiškai. Ateina tas "produktas" darbintis. Prašymo priimt į darbą parašyt, žinoma, nemoka. Nius, gerai, kad kiekvienam nesakyt, parašiau pvz., kuriame nurodžiau "prašau priimti mane kulto tarno pareigoms"... Šiandien atskrieju darban popietę,- turiu 4 prašymus ir visi kunigaut veržiasi....Ale, kad nors vienas zakristijonu pasiprašęs būtų.
Lyg to dar maža būtų. Skambinu bankiniais/programiniais reikalais latvijos kolegai ( jis rusas). Anam labai nesekasi užsikraut programos ir dar labiau nesekasi suprast, kad kai matai skaičius, tai jie dar ir reiškia ką tai. Klausiu normaliai " kakoi u tebia Haba?" Gaunu akimirką mirtinos tylos. O po to atsakymą " nu kak kakaja, narmalnaja vrode. Nu blondinka..." Tada nutylu aš bet, deja, irgi trumpam, nes po to atsidarau kaip kongreso rūmų vartai... Po perkūnais, mirtinai reikia įvedimus padaryt, tą žmogų mačius esu gal 3 kartus. Be viso to jis puikiai žino, kad rusiškai kalbu gerai, ( čia ta prasme, kad linksnių nemaišau) ir vietoj banko kreipiamojo rodmens, man apie kažkokią blondinę peza. Mane iš pasiučio mislijau apopleksija trenks, o aplink žviegia visi iki žagsėjimo... Esu jau sakius, kad "braliukai kitokie" nu bet, kad nusvaigtų iki to,- net mano fantazija nenešė. Jūs taip ramiai pagalvokit. Mažai, ar net, sakyčiau, visai nepažįstu žmogaus. Sėdžiu darbe. Staiga, atsispiriu nuo stalo stipriu mostu, čiuožteliu su kėde. Susidedu kryžmai rankas ant pakaušio, akimirkai susimąstau. Tada griebiu ragelį, suku Rygon ir sumauroju : "Janis a kakaja u tebia BABA?"