*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Ojej koks modelis, kokiom gražiom akim . Fainuolė. Nius, su dydžiu, mažumėlę neapsiskaičiavau amžiaus . Ale dar mažesnė tai jau visai lėlei man atrodė. Lapyna, patinka žemės spalvos? O aš, jei ne mano podružkė, nedrįsus dovanot būčiau, galvojau, kad tik man labai gražu mergytėms pilka, mėlyna...

Vakar buvau pažiūrėt filmo 100 metų kartu. Žinot ką, jei labai užknisa visa rutina, jei labai labai pasidaro viskas negerai ir pavargsti net nuo savęs,-  verta pamatyt. Kažkaip užkrečia pozityvu, priverčia pagalvot, kad bėdų, žmogau, tai tu neturi. Žodžiu, papildoma valanda supratimui, kad gyventi gera
 

Labas rytas,

Truputis netemos... Prašėt parodyti Merfės uždovanotą suknutę - rodau. Dar fotomodelis truputį nepriaugo, bus rudeniui. Ačiū, Merfyt, už teisingą spalvą, jau pavargau nuo besaikio riūžavumo. 
Beje, apie riūžavumą... Kažkurią dieną nusipirkau Lidle kelis bodžiukus mažiukei. Ėmiau, kurie man gražiausios spalvos ir piešinėlio. Tik namie pamačiau, kad ant etiketės parašyta "berniukui"... Nu kodėlkodėlkodėl negalima mergaitėms gaminti rūbelių ŽMONIŠKŲ spalvų???

Zaizą šiandien vešiu parodyti vetams. Galvoju, kad reikia ir Miką susipakuoti - profilaktiškai, kad pratintųsi važinėti.

Oi su ta RUUUUŽAVA, kaip tave suprantu.. Aš irgi nieko nerandu savo mažei, kad nebūtų arba ružava arba su princesėm arba be blizgučių.. Ir dar jai įtiktų.

Daredi, pirma dalis dažniausiai po 2-3 darbo dienų, likusi dar po poros. Guoliai atkeliauja antroj daly.

Pas Aist tai visi tokie geriečiai, pareigingi, paklusnūs - ir vaikai, ir šuo, ir katė, ir, matyt, vyras...

oi, patikėk, mieloji, kaip visko būna... Vyras mano - daktaro Hauso tipažas ir iki "paklusnaus" jam dar keli gyvenimai. Ignas - dažniausiai yra ypatingai išradingas ir sumanus išsisukti nuo darbo klausimuose. Rapolas - mokslinio tipo jaunuolis, kuriam elementarūs buities dalykai kelia nuostabą ir dažniau atrodo neįmanomi, nei įmanomi. Čija - tobulas šuo - kokį kartą per pusmetį nepraleidžia progos lauke padegustuoti ypatingai kvapnaus šūdelio. Ainu - princesė pas veterinarę virsta į karingąją Kseną.   

Mika pablūdo.    Bet apie viską iš eilės...

Kaip ir grasinausi, veždama Zaizą pas vetus, susipakavau į krepšį ir Miką. Na, turbūt baisiausia buvo dar namie, kai kniaukiantis rėkiantis krepšys ridinėjosi per visą svetainę pirmyn atgal.
Mašinoje Mika kniaukė, bet ne taip baisiai, kaip praėjusį kartą. Tai buvo garsus, bet kniaukimas, o ne tas GARSAS, nuo kurio visi kūno plaukeliai atsistoja kaip pagal komandą "Lygiuot! Ramiai.".
Pas vetus Mikos netempiau, palikau mašinoj. 
Grįžtant iš vetų, Zaizą dažnai išleidžiu pabimbinėti mašinos viduje. Ji dirsteli pro langą, susirango pagulėti kokioj nors vietoj, o grįžusi išdidžiai pareina su visais iš mašinos namo. Tai va, šįkart grįžtant atidariau abu krepšius. Mika išlėkė pasišokinėdama, bet tada jos "miau" stipriai suintensyvėjo. Ji nulaipiojo turbūt visus paviršius, pabandė perjungti bėgį, o taip pat užsikorė man ant kelių ir padėjo sukiot vairą.  Gerai, kad Zaiza taip niekad nedaro... Grįžus ji nedrąsiai, bet vis dėlto iššoko iš mašinos ir nubimbino paskui Zaizą iki namų durų. O tada... Kol nešiojau iš mašinos daiktus ir miegančius vaikus, ji įsidrąsino vėl išbėgti pro duris ir kažkodėl (?!!) įšokti atgal į mašinos bagažinę. Kai jau viskas buvo sunešta ir namai uždaryti, ji ilgai blaškėsi po kambarius kniaukdama. Paskui kažkas ėmė klibinti lauko durų rankeną. Ėjau atidaryti durų, nusprendus, kad kažkuris iš vaikų grįžo iš mokyklos - ir taip jau 3-4 kartus šiandien! - ir kaskart rasdavau tik iš prieškambario išneriančią Miką. Gerai, kad ji rakto duryse sukioti dar nemoka... tikėkimės, ir neišmoks...

Koks gražutis modeliukas .Suknelė taipogi.

Man mergaitė nepažintas objektas, net neįsivaizduoju kaip ir kokiomis spalvomis jas reikia rengti.Net nežinau kokius žaidimas su mergytėmis reikia žaisti.Ir, kas įdomiausia, niekada nenorėjau turėti dukros.

Daredi, veterinarai prisakė tęsti antibiotikus ir po 5 dienų vėl pasirodyti. Snarglina dar mano dama, nors ir nebečiaudi.

Aga, šalta .. 

Lapynos lėlytė kad išpuošta 

Sveikos,

Labai graži gražios panelės suknytė 

Ir labai smagu, kad Merfė vėl pasidalina savo kasdieniu gyvenimu

Šponkuti, gal gali Mistikos (akliukės) foto man į paštą atsiųsti? nes iš FB berveik niekur nepriima, per mažos dincikas@gmail.com  ačiū

Ašų jau apsikasus, viena mama ir 9 kačiukai, niekaip neišlaviruoju, o blogiausia kad baltukė po sterilizacijos jau 6-ta para nevalgo, ryte vakare lašinės, tai vien čia -2 val iš paros...o kur kiti, o pasivėžinimai į kliniką...ai svarbu atsigautų, beproto mielas vaikas.

Viena gera žinia, pasidovanojo Kipras- tas rainiukas nuo spintos. Geriausia būvo, kai atvažiavo paimti, nesugebėjau tam kambarį jo surasti, apie pusvalandį ieškojau, patikrinau ir tuos užkaborius, kur jam be šansų įlįsti...žmonės išleidau, užeinu į kambarį, o jis sau prie durų...mistika.....bet žmonės grįžo, o jis palaukė narvuke