Visų pirma, milžiniški gerumo pasveikinimai Zundytei su gimtadieniu! Tegu svajonės pildosi sklandžiai, kaip skleidžiasi šie bijūnų žiedai. Ir visada tegu būna bent vienas noras, kuris dar tik ruošiasi skleistis. 
O ši diena buvo išties puiki ( čia toks užkalninis pasigyrimas pavidoliams 
). Labai džiaugiuosi, kad visoms pasivaikščiojimo dalyvėms Ainu namai buvo pakeliui. 
Ramiai pasisėdėjome ir paplepėjome terasoje. O po to nulėkėme į Markučius. Aplankėme Puškino muziejų, kur daug veidrodžių mus nukėlė į slavišką 19 amžiaus pradžios Puškino dukters Varvaros gyvenimo būtį. Tuomet pasivaikščiojome palei žalius tvenkinius su pūkuotais naglais ančiukais. Tiesa, dar bent jau man labai įspūdingi ąžuolai ten stūksojo ( žiūr. Šponkiuko foto). Tuomet per egzotiškus Markučius, kur tarp ruberoidinių "bakūžių" įsiterpia vienas kitas naujos statybos namas, patraukėme link Užupio. Užsukome į senąsias Bernardinų kapinaitės, kiemelyje kompaktiškai įsikomponavusią šv. Baltramiejaus katalikų bažnyčią, stabtelėjome Thierry kepyklėlėje pasipildyti energijos, pasigrožėjome įvairiomis panoramomis. Grįžtant link paliktų Markučiuose automobilių, jau antrą kartą sulaukėme dėmesio iš vietinės vyriškos jaunos lyties faunos ( turime pripažinti, kad kai kurioms iš mūsų draugijos šūkčiojantys subjektai buvo tinkami į sūnus, tad kreipinys "mergaitės!" vis dėlto skambėjo geriau, negu "tetos!"). 
Dėkui, merginos, už smagią kompaniją, naujus potyrius, Šponkiuk, labai ačiū už pavėžinimą.
Puikūs pusryčiao terasoj geroje draugijoje, muziejaus lankymas, Užupio tyrinėjimas, nažnyčios pažiūrėjimas, kavos gėrimas, dykinėjimas su Vilnium po kojų, na, tikras turizmas 
