Na mano istorija nelabai laiminga. Prieš trejus metus kažkur aš jūsų tarpe buvau kartu su Toniu. Baltu katuku su rudais plėmais. Buvom priglaudę iš gatvės Anglijoj gyvendami. Deja, neilgai teko džiaugtis, tik metus. Tada atsitiko nelaimė ir nepavyko išgelbėt katuko.
Šita gražuolė atsirado po dviejų kažkur metų gedulo, šią vasarą grįžę namo į Lt gyventi paėmėm iš vyro giminių, iš kaimo, krūvos katinų ir katyčių, kažkur trijų-keturių mėnesių amžiaus. Mažiukė turėjo ausų erkučių tiek kad jau ne tik ausys buvo murzinos, išgydėm, išsikankinom ir dabar va gyvenam (3*tfu) be ligų ir laimingai Kupiškio rajone, kaime. Mergikė į lauką neina, naminukė. Bijau išleist, kad vėl neatsitiktų kokia nelaimė. O ir vyrukų draugijos nesinori sulaukt.