Aš dar nezinau, jei aptarinesiu, tai tik mineralinį. Panašu turiu gastritą. šiais metais dar nebuvo, kad skrandžio neskaudėtų, nepykintų. Va gyva tik keliomis ryžių kruopomis ir ramunėlių ir kmynų arbatomis. Vakar darbe sugebėjau išbūti dvi h, susirinkau daiktus ir išvažiavau iš namų dirbti. Šiandien kažkaip laikausi, bet irgi nemanau, kad išdirbsiu visą dieną. O va katinai tai visai patenkinti mano gulinėjimu, ypač Rainys Beje, vakar priėjom iki to, kad jau ir Rainį įsileidom miegoti su mumis, nes Kugis jau jį taip užkvykino, kad gaila pasidarė.
Kaip keista girdėt rusų kalbą (suprantu maždaug apie ką kalba, bet pati kalbėt nemoku).


Irgi ne į temą. Sostinėj suvenyrinėj pirkau šiokių tokių lauktuvių. Buvau pasiėmus LT spalvų pirštines specialiai tam vizitui. Pardavėja klausia "where are you from?" - dažnai sulaukiu to klausimo, nekreipiu dėmesio. "Labą dieną" sako. Geras, galvoju, visokiom kalbom išmokus mergina sveikintis.

Namiškis išvyko į darbą, žvėris turbūt pamiršo, arba nematė. Riaumoja dabar ir šoka visokius viliotinius, kad dvikojis išlįstų iš darbo kamb. palinksmint. Ačiūdie, matau, jaučias gerai. Valgo geria *ika žaidžia.
Poryt jau važiuosim. Nenoooooooriu.
Šponkiuk, varge tu mano, kas tau?Te, tau Žinau kas tas gastritas yra ant savo skrandžio, užjaučiu.
Ir visoms paskendusioms savo darbeliuose.
Ar Kugio ar Rainio nugarikė platesnė?
Lekiu šnd į servisiuką, mašiniuko lemputė perdegė, negaliu kaip bomžė vienaakė važinėti.Nuvažiuoju, einu pasilabinti su bernais, akies kraštu matau,kaip kažkoks tamsus objektas įšoka į mašinos vidų.Prisivedu meistriuką- žiūriu viduje katinas šmirinėja.O,čia kas per padaras, klausiu Meistriukas atsako, ooo tai mūsų pagrindinė serviso valdžia,apsaugos viršininkė, aukščiausios kategorijos ekspertė- mechanikė Mika ar (Milka), tiksliai nenugirdau.Pasirodo šitas padaras ir gyvena dirbtuvėse, niekas jos neskriaudžia, sutvarkyta, bernai maitina, kilojau, sunki kaip akmuo.Beje, sakė ne į kiekvieną mašiną ji lipa, aš katės testą praėjau.Lemputę pakeitė man greitai.
Regis kokia smulkmena, katė dirbtuvėse gyvena, o kaip gera ant širdies paliko.
Sveikos, merginos, 2020- iuose metuose! Būkime drauge. Mineralinis - gaivinantis, skaidrus, skaidriai tyras. Aš kitą savaitgalį su malonumu būčiau pas Erendirą. Mes, atsisveikinę su vyresnėliu, atskridom į Egiptą saulės ir spalvų ieškoti. Čija tuo tarpu vieši tarp giminių. Ainu lanko jos numylėta whisperer - Šponkiukas.
Spėkite, kuri iš jų yra Čija:
Ainu džiaugiasi lankynomis:
Egipto saulėti vaizdai:
Raudonu pavaduku Čija, čia bandau spėti.
Jooo, kiek saulės Aist turi, pavydžiu(biškį)
Čija žilu snukeliu
Aist, bet jau katai sargybiniai
Na, ir visa kita, jėj, kaip noriu kur saulytė ir nereikia palto, ir išvis rūbų nereikia išskyrus kelis mažus skuduriukus MB spiriasi dėl Egipto, kažkodėl įsivaizduoja, kad ten pilna nekultūringų lėbautojų
ir tik jų
Taip, Čija senolė žilasnukė kairėje.
Egiptas man labai dviprasmis. Nemėgstu islamo šalių ( tiksliau, jų požiūrio į moteris), kuriose esu buvusi - Maroko, JAE, Turkijos, Egipto. Pastarajame plaukiant Nilo kruizu prieš 9 metus visi stipriai apsividuriavome, įskaitant gidę. Esame anksčiau buvę Marsalam ir Sharm el sheiche. Sakiau, užtenka man Egipto. O bet tačiau. Apie Naujus sunku rasti, kur netoli skrendant saulės būtų daug. Taigi, vėl Egiptas. Spalvotos žuvys tarp kojų, skaidri jūra, garantuota saulė kasdien, tikrai susitvarkę higieniniu požiūriu viešbučiai. Jūra nėra labai šilta, geriau su hidrokostiumu sniorkelinti. Oras dieną apie 22 laipsnius. Baseinai šildomi.
Lisitėja, Rainio platesnė, Kugio ilgesnė. Rainys numetė svorio, nebeapsigina nuo Kugio.
Pas mane šią savaitę telefone daugiau Ainu foto ir video, nei savų katinų


Nusiunčiau vyrui šį video kol buvau pas Ainu :
Atrašė, kad neščiau ją namo. Tada nusiunčiau nuotrauką, kiek Ainu liko ant manęs. Atrašė, ai gal tiek to
Aš irgi būčiau balsavus už Čiją kairėje.
Gražus tas Egiptas, bet vis tik gražiausiai susižiūrėjo "žuvėdros" ir trys katinai. Na, ir ta mergiotė su hidru.
Erendira, grįžtant prie mineralinio vyno: tikrai taip, tą ryškiaskonį baltą pirkom Savojoje, išvažiuodami iš kalnų po slidinėjimo (ech, seniai jau tai buvo...). Nepigus jis, bet suprantu, kad: 1) ant uolų nedaug tų vynuogių prinoksta, 2) jas tenka nurinkti rankomis, nes technika ten neužsikabaroja.
Dar vieną uolinį vyną esam pirkę mažam Alzaso kaimely. Vynuogės augo tokiam šlaite, kad vien pažiūrėjus pilvą susukdavo. Vynuogių skynimui buvo nusamdyta gražaus jaunimėlio iš Lenkijos (vakare jau drumstom akim). Bet tas vynas nebuvo toks ryškiai mineralinis, kaip anas iš Savojos.
Mano aplinkoj kažkaip daug kas apie Egiptą ne kaip atsiliepia, o man patiko, noris pakartoti.... Saulė, šiltas vanduo... nei tos šiukšlės per daug nesuerzino, nei "super" viešbutis (apsišovėm), na, gal tik egiptiečių įkyrumas.



Jau kokios Ainu akys

Dar tiesa NIEKUR nematėm tokių katinų kaip Egipte. Ateidavo į viešbučio restoraną gal šeši... ilgakojai, nušerti, gyvenimu patenkinti, nosis ir uodegas pakėlę.

