Dėl neatsisveikinimo, Šponkuti, tai, kaip ir krūva kitų dalykų, ne visuomet gali padaryti tai, ko norėtųsi ar atrodytų teisinga... Dabar vietoje atsisveikinimo tiesiog turėjai šiek tiek vilties... Klausimas dar kokius kitus jausmus būtų sukėlęs tas atsisveikinimas. o mintyse atsisveikinti visad gali... Ir jei pavyks, stenkis nevarginti savęs dalykais, kuriuos "galėjai" padaryti. Jei nepadarei, vadinasi tuo momentu negalėjai...
Apkabinu ir laikykis
Aist, sveik, turi tam puikią kompaniją
A, jo, ir jungiuosi prie apsibliovusių...