Kol aš savo nugarytę nuo rugpjūčio 18 d. popinau, kiek visko daug atsitiko. Paskaitydavau, pasidžiaugdavau, bet noro sudalyvauti ir nebuvo kažkaip. Ant kėdės labai skausmingai dar sėdžiu, o pas gydytoją talonas tik rugsėjo 6 d. Tad tenka visokiais tepaliukais nugaros gyvybingumą palaikyti ir kantriai laukti pagerėjimo.
Spurgita su Spurgiukais labai faina šeimynėlė.


Sidabrės katuliai kokie išauklėti-nebėga iš kiemo per tvorą pas kaimynus. Matos puikiai eina namų ekonomų pareigas. O pačios Sidabrės šiltu bendravimu esu tiesiog sužavėta. Net negalėčiau įsivaizduoti šį žmogų ką blogo galintį padaryti.
Diinkos kantrybei ir pasiaukojimui katinų reikalui, verta paminklą pastatyti.

Zunda su Moliuku gal jau ir susiglaudę greit gulės.

Žaviuosi Grikelio/architekto Stouhendžais

Ainu joks liūts kailinių grožio konkurse nenukonkuruos

Kingui sveikatytės



Maksimo dėžutės apšvietimo lempos

O visiems kitiems katams smagių saulėtų vonių paskutinę vasarišką dienelę.

Vakar sulaukėme balkono stiklinimo meistriukų. Čia paskutinės foto prieš jiems atvykstant.
-Och, gerai saulytė šildo...
-Leisk, senele, ir man pasidžiaugti.
Atvykus meistrams, drąsioji Nikė tapo Antresoline Nike. Niekada jos palubyje tupinčios nemačiau, bet dabar staigiai užskrido. Taip ir pratupėjo visą darbų laiką.
Bailiūgė Čigonėlė irgi nustebino. Smalsumas buvo didesnis už baimę ir reikėjo vis kontroliuoti meistriukų kiekvieną krustelėjimą. Tad pasirinko strategiškai patogią apžvalgos vietą.
Bet sujudimui pasibaigus bent ramu buvo. Parpė abi visą likusią dieną. Pavargo, vargšelės, nuo neįprastų svečių.