*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Nuo gerklės skausmo kalu Nimezil'io, žinau,kad nesveika, bet užtai padeda.Geriu kai stipriai skauda, nepiktnaudžiauju

.Oho,kaip Surga su Bela suartėję,šaltis ne brolis

.Busiuk, kaip tavo šobla gyvuoja?Dar foto kokią įmesk, o tai ir pamiršom kaip atrodo masonų ložė

Apie nesklandumus išvykstant iš Lietuvos jau pasakojau. Ką gi, tęsiu toliau. Pagaliau 20 h nusileidžiame Kuboje. Lauke tamsu. Tiesa pasakius tai tamsiausia vieta kurioje leidomės, atskrendant nebuvo į ką dairytis pro lėktuvo langus. Įėjus į oro uostą padvelkė senumu, panašiai viskas atrodė tik Indijoj Goa orouoste. Prieiname pasų kontrolė. Gretimoje eilėje priekyje stovi šeimyna arba draugas su mergina ir kažkieno mama. mamą praleidžią, vaiką praleidžią, o merginą nusiveda į šalį. Mergina pasimeta ir apsiašaroja. Su nerimu stovime toliau.  Ateina mano eilė. Ir ką, varto varto tą mano pasą, padeda į šoną ir paviečia apsauginį. Išsiveda ir mane. Išsiveda po to ir vyrą. Pradeda mūsų klausinėti iš kur mes, ką dirbam, kodėl atskridom iš Kanados, jei esam iš Lietuvos. Paaiškinam, kad mūsų šalis tolima, nedidelė ir Kanada buvo tik tranzitinė šalis. Išsiklausinėja kiek turim pinigų, kur gyvensim (šitai teko pameluoti nurodant vienintelę vietą kurią žinojom kur nuomoja žmonėms, nes atvykom neturėdami kur apsistoti). Viską susirašo ir išeina. Nusprendžia, kad išėjo į žemėlapį pasižiūrėti kur ta Lietuva. Pralaukėm apie 10 min kol grįžo su mūsų pasais, nuvedė vėl į pasų kontrolę, kažką suvardino dirbančiai. Pagaliau sudėjo antspaudus, nufotografavo ir leido eiti. Susirandam bagažą ir patraukiam link išėjimo. 21h, esam dar vis orouoste ir neturim kur gyventi. Pasigaunam (teisingiau mus pasigauna) taksi. Pasakom, kad vežtų į Varadero senąją dalį ir tap kitko gal žino pas ką būtų galima apsistoti. Taksistas (beje taksi auto ne senas koks grabelis, o beveik naujas kinietiškas autobusiukas) padaro 7 skambučius ir jam kažkas atskambina. Valio turim kur gyventi. Atveža, susimokam už taksi 40CUC ir duodam 10 arbatos už pagalbą. 1 CUC prilygsta 1 JAV doleriui. Gaunam puse namo su atskiru įėjimu, kuriame yra vienas kambarys ir wc-dušas. Kambary yra tv ir senas šaldytuvas. Krentam į lovą, nes nemiegojusi virš paros laiko. 

Kambarys (Beje ten vietoje langų tik stambios medinės žaliuzės ir tinklelis nuo uodų):

Namukas:

Vienintelė rozetė tinkanti mūsų kištukams:

Busy gražuolius parodė. Ozzis su Kiara labai dera drauge. Olis ilgesingas menotyrininkas. Tutė apsiskaičiusi spaudos nugulinėtoja.  Šponkiuk, kaip laukiau jūsų kelionės. 👍 na, bet jūs ir avantiūras mėgstat, nuskridot nesuplanavę nakvynės. 🤪 oi, tas jaunimas, jiems tik čia ir dabar ( įsivaizduok mano seniokišką didaktinę intonaciją 😀). Spalvingas namukas. Laukiu tęsinio/ių. 

Va, tik subjurk, kaip mat Busiuko chebra pasirodė.Gražūs, pūkoti visi

Ir aš laukiu tęsinio. Drąsūs žmonės.Aš jau du kartus būčiau infarktą gavusi

Aist, ten nuomojančių krūva, o internetu besinaudojančių mažai. Plius nuomos tiesiogiai negausi, bus per tarpininkus ir tada pabrangsta. Kiti daro taip, kad internetu užsisako 1 nakvynę, o toliau derina jau vietoje. Tikrai nebuvo jauku, bet žinojom, kad tai neturėtų būti problema.

Šponkiuk, MB net nebūtų bilietų užsakinėjęs, jei viskas nesuplanuota. O aš su jumis skrisčiau, man patinka avantiūros. Na, ne su vaikais, žinoma...

Apalpau nuo tavo grožio! Širdiš špurda viš štipriau. Mano šiela šoka valša, murkia ūšai viš štipriau. Tu gražešnė už žibutę, tirpšta šniegaš kur žvelgi, šildai mano tu širdutę, mušės krenta patvorį! 

​

Šponkiuk, MB net nebūtų bilietų užsakinėjęs, jei viskas nesuplanuota. O aš su jumis skrisčiau, man patinka avantiūros. Na, ne su vaikais, žinoma...

  kaip nesuplanuota, planas yra – atskrendi ir susirandi kur miegoti

Pabundam  prieš 7 ryto.  Miegoti buvo per karšta.  Atsikeliam ir einam apsižiūrėti kur mus ten atvežė. Iki vandens apie 280 metrų (pamatavau atstumą su google žemėlapiu, beje labai geras buvo sprendimas parsisiūsti žemėlapįį telefoną, kad būtų galima juo naudotis neprisijungus. jame susižymėdavom kur gyvenom arba praversdavo kai norėdavom su taksi nukakti į konkrečią vietą). Einam smelėtu papludimiu viena kryptim ir nusprendžiam, kad patikrinam koks krantas kitojmiestelio pusėje. Kertam tris gatves ir jau kitoj pusėj. Deja ten arba šabakštynas, arba akmenynas arba abu kartu. Aišku viena, kad jei vėjo kryptis bus netinkamos krypties smėlėtame papludymyje prie namų, pereiti į kitą puse nebus sprendimas. Išsiaiškiname, kad kursuoja turistinis autobusas iki iškišulio pabaigos. 5 CUC vienam žmogui, bilietas galioja visą dieną. Sėdam į autobusą ir viltingai važiuojant dauromės į šonus. Dėja pasiekus galą, suprantam, kad išsinuomoti pas žmones nebus kur, nes nuo pusės iškišulio vien višbučiai. Randam praėjimą pro viešbutį ir patenkam į papludimį.  paėję randam tarpą kur nėra gulų, ir esant kitai vėjo krypčiai , kuri netinka prie namu, čia puikiai bus galima paplaukioti. nežavi tik mintis, kad teks važinėti tokį atstumą ir dar pėdinti papludimiu kol rasi vietą, kad netrukdytume viešbučių gyventojams. Grįžtame namo šiek tiek nusiminę, einam pavakakarieniauti (beje, maitinimo vietų daug, bet maistas per brangus už jo kokybę pusryčiai atsieidavo ~15cuc, vakarienė 20-30cuc). Susirandam parduotuvę nusipirkti vandens. Parduotuvė nedidelė, lentynose atsikartojančios prekės, tarkim trys lentynos vienos rušies makaronų, pora lentynų aliejaus ir t.t Vanduo kainuoja brangiau už alų. MB turbūt išgyventų su alum, bet man mirtinai reikia vandens.  Prie kai kurių prekių yra kainos, prie kai kurių ne. Apsiprekinam (man vanduo, vyrui alus) ir grįžtam namo. Krentam miegot 21h. Per dieną pasitikrinu kiek per dieną nuėjom. >30 tūkstančių žingsnių, t.y >23km