*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Labas gaivus rytas.  Kokios smagios foto iš Diinkinių. 👍

Erendira, teks mums susitikt žydros plunksnos perdavimui - atsiėmimui. 😉

Azu, apsiprendei ir pirmyn! Gerai, kad bent per teismus nereiks vaiksčioti, tai šiektiek mažiau š apie save išgirsi

Sveikos gyvos- Diinkos lankytuvių nuotraukos kelia pavydą. Baltą pavydą. Šį kartą dalyvauti negalėjau- nes žemės ūkio darbai pasiglemžė. bet kitą kartą- tai BŪTINAI dalyvausiu..  Lapės dvikojės abi kates veda pasivaikščioti.. lapė ( keturkojė) dar nesupranta - patinka jai lauke, ar nepatinka.. Lauke- veržiasi namo, bet namuose prie durų kniūkauja.. Trišė- viskas aišku- ritualą pagavusi- aplanko tris medžius- nagus pasigalanda ant jų, po to žolės rupšnojimas- ir jei šeimininkės neskuba- aplinkos stebėjimas, smėlio- purvo vonios., ir panaši veikla.

Labas rytas   

Oi, pagautos žolę rupšnojant   

Gražios nuotraukos, merginos

Aist, aha panašu, kad reiks - kaip aš Pedrui į akis pažiūrėsiu jei forumą paskaitys  Tu tik švilptelk, aš prisiderinsiu   

Laba ryta,

noriu dar foto

taip ten Panteriukas ir Vilma...o kur  Vilmis- didelis storas rainius ?

dar klausimas, o tas bailys rainiukas tikriausia nesigavo...?

Sponkiau as ir taio jau šliu..a, k...a ir t.t  uztai vaiku neturiu nes ejau na lievo ištisai... zodziu baisu sake ir varyk ps savo ta kulturista ir tegul jis cia nesirodo nes policija kvies ir dar daug visko ... gerai kai man vienodai ka izeidus diedas rėkauja.  Sakau dvi sav sakiau kad iseinu netikėjai... ir sakau turejai numatyt kd kitas atsiras (nors to nebuciau jam sakius kol neisejau) zodziu as kalta visur ir t.t. kiloja daba postus visokius i fb mina ant to kad isejau del mterialiniu dalyku.. bet man vienodai. Liko geguzi iseit ir daiktus pasidalint. Kur irgi cirku bus. Nes labai megsta gazdinti policijom moteri gazdinti ir t.t . Aj isejo kaip isejo pasikniso mano telefone ir rado zinutes.  Dabar net geriau paliko nebereik meluot. O nesakiau nes jau psimokius esu is sakymu. Nesamones daro grasina ir kviečia policajus zodziu

Laba diena visom. :4u:Et, kaip smagu jums buvo "diinkinėtis". Nius, nieko, atsikapstysiu ir aš gi kada nuo darbų ir reikalų. Aš su siaubu žiūriu, kad 4 šių metų mėnesiai per visokius mano netikėtus įvykius, pralėkė tarsi viena diena. Merginos, tegul žuvytės plukdo Jums laimę ir ramybę. Lisitėja, aha tavo brolis teisus. :PDaromos jos taip pat kaip vobleriai, net ir medis, ko gero toks pats. Tik švinas, žinoma, neliejamas vidun.... Taigi gali nuramint negadinau gerų daiktų, tikrai , tiesiog gerą aerografą nusipirkau:lol:. Labai giriu visų katukus, gražios nuotraukos ir fainuoliai visi. Niekaip nepaliauju stebėtis Aist Ainu. Nerealu man taip. Tupi sau katytė prie gėlių ir ką? Ir nieko. Nei vaza sugrūsta, nei gėlės dantyse. Matau, tikiu, bet nerealu man... Parašiau ir pagalvojau. Ar įsivaizduojat kuri Ainu šalia išversto vazono, su savo prabangiais baltais kailiniais gulinčią žemėse ir dantyse įsikandusią ką tik išrautą hiacintą?
Azu, tu tik nesigręžiok atgal. Palik viską. Ir juodą ir baltą. Tiesiog palik. To kas buvo nepakeisi. Aitrindama save tuo kas buvo blogai, negalėsi plačiai matyt kas gerai dabar. Tiesiog palik viską ir viskas bus gerai.

Žinot ką, niūru lauke, pagalvojau gal pasiilgot istoriju?
Sūrio ir, šiek tiek Metfės istorija .
Prieš keletą savaitėlių, tuomet kai pavasaris dar mylėjo žiemą. Niūriai šaltą ir bjauriai ankstyvą trečiadienio rytą,-sostinės pakrašty,- stebint kamuolėtiems debesims ir niekaip iš pūkinių apklotų neišlendančiai saulei, aš,Merfė, ėjau į darbą. Na, ėjau pasakyta labai jau hiperbolizuojant ir pagrąžinant. Slinkau darban. Slinkau ir galvojau, kad per kelias ramias valandas, kol kolegos dar nesusirinkę, išraištysiu užsilikusių darbų pundelį ir pasiilginsiu dieną. Atrakinau biuro duris ir loštelėjau. Loštelėjau nuo kvapo. Ne, tai nebuvo paprastas koks nors malonus ar nelabai kvapas. Tai buvo KVAPAS. Štai tuomi KVAPAS beveik viskas ir pasakyta. Jame susimaišę visi paties bjauriausio charaktero kvapai pradedant fermos ir baigiant odekolono “krasnaja moskva”. Kadangi neturiu rūpesčių su konstatavimu, apygarsiai pareiškiau “ bl. apsi…o kuris ar kokio bieso” Čia reikia pažymėti, kad laimei ar nelaimei, bet esu labai sėkmingai astovėjusi eilę prie uoslės. Todėl kvapą jaučiu labai stipriai. Atsargiai apsidairiau. Nea,- nėra požymių, kad kuris nedabėgęs būtų. Palengvėjo kiek. Nuskuodžiau apžiūrėt san mazgo. Ten viskas tvarkoj. Labai greit sukau mintis kas gi čia galėtų būti. Mintį apie kokią užu plintuso kritusią pelę,- atmečiau, nes tokį kvapą galėtų skleist nebent savaitę už plintuso pabuvęs stumbras. Karštligiškai laksčiau po biurą ne tik kojomis, bet ir akimis. Ir, pagaliau. Ant stalo pamačiau medinę dėžę. O ją pamačius, nušvitau. Taigi vakar turėjome svečius iš Italijos. O jie mumis baisulingai apdovanojo kažkokiu labai jau labai, labai sūriu. Kai apdovanojo, tai viskas buvo gerai. Sūris saugiai riogsojo užlituotas savo dėžėje ir visa ta dėžė blizgėjo gražiu vašku su kažkokio džovanio inicialais. Dabar gi -ant stalo gulėjo nebeblizganti medinė dėžė su apėstu , suprakaitavusiu ir nuoširdžiai smirdandčiu sūriu. Atlapojau biuro duris nors gerai supratau, kad taip nieko nebus. Nei aš galėsiu dirbt prie atdarų durų, nei sūris nustos smirdėt nuo gaivaus oro gūsio. Ieškojau sprendimo. Akis užkliuvo už įmonės automobilio. Griebiau raktus, sūrį ir bambėdama “ gurmanai matai gi iš užperdžių kaimo”, įdrėbiau tą tik retam suprantamo kvapo delikatesą į bagažinę. Sujungus ventiliaciją, šildymą ir dar dievai žin ką vienu metu, po gero pusvalandžio galėjau jau nebežiaugčiot. Buvau pikta kaip biesas, bet įnėriau į darbus galvodama, kad laukiu nesulaukiu tamstyčių visų susirenkant. Turiu jums, brangieji, ką pasakyt… Tačiau taip įsijaučiau į savus reikalus, kad į mūsų žaliąją planetąą sugrįžau jau apypietę ir sugrįžau nuo baisulingo sujudimo vadybos sektoriuje. Mano ausys pagavo nuotrupas. “ durnius kažkoks kas ten smirdėt gali”, “asilas, gal pats apsi…o” “ ne nu be ryšio, gal girtas” ir pan. Nuėjau pasiteiraut kas nutiko. O nutiko. Nieko gero nutiko. Taigi tą automobilį, katras turėjo nevažiuot ėmė ir davė važiuot… Va taip va nutiko. O žmogus katras išvažiavo ėmė skambinti ir plyšauti, kad mūsų mašinoj smirdž taip, kad važiuot neįmanoma. Šefas lyg savęs, lyg manęs klausdamas tarė “ ne nu kas, po velnių, ten smirdėt gali?” Didele dalimi savo odos porų pajutau, kad tylėti nelabai gerai būtų. Taigi atsakiau. Ramiai, paprastai, gal net maloniai,- galvočiau,-“sūris ten”, sakau ir šypteliu. “Kaip sūris?” siaubingai sutrikęs, gal net išsigandęs klausia šefas. “Ką (labai neliteratūrinio ir necituotinio žodžio intarpas) Sūris veikia mūsų bagažinėj???” Kvailas klausimas, akimirksniu sumoju, vadinasi ir atsakymo protingo nereikia: “ką, ką- guli ir smirda”, labai patenkinta savo sąmoju atsakau. Kitas klausimas mane gerokai sutrikdė “ką tu jam padarei?” “kaip ką?”, pasiteiravau besitikėdama paaiškinimo. Tuo metu pro šalį ėjęs vadybininkas drėbtelėjo “taiga Sūris čia, vaikšto mačiau” Akimirką klapsėjau akim. Po to viską supratau. Taigi mūsiškiai šalia esančios įmonės vieną iš darbuotojų Sūriu vadina, kad vardai nesimaišytų….. Suprast supratau. Bet kaip įsižeidžiau. Nieko sau šefo nuomonė apie mane. Niolika metų dirbam, o jis leidžia sau galvot, kad aš žmogų galiu nudobt, sugrūst bagažinėn ir dar laikyt jį ten iki kvapo paleidimo. Ne, na apsiriedavom mes su tuo Sūriu, bet, kad bagažnikan grūst, tai nepagalvojau niekad. Gražiai baigėsi visa ta istorija. Žmogus važiavęs Klaipėdon grįžo nuo Elektrėnų atgal. Gavo automobilį be sūrio. Sužinojęs kas nutiko (aš drąsiai ir atvirai anam prisipažinau), žviegė net susiriesdamas. Ir sakė, ot, rugštele, žinoč ka delikatesas, surijęs būčiau. Tačiau man pasiteiravus gal norėtų kaip kompensacijos už sugaištą laiką, mandagiai atsisakė. Negražu yra tik tai, kad kai kolegos kurio nors pasigenda,- butinai kas nors pasiūlo paeiškot “gal bagažinėj kurioj”…

Merfyyyyyyt    "Ką tu jam padarei"?     

Erendira, taigi kaip ir visos gerai išauklėtos damos: petelne galvon ir bagažnikan ,

Neėmiau tų tavo hiacintų, neėmiau. Nieks nepatikės, nerėk gi ant visos tėvynės....

Sakau, gi, tyras žvilgsnis  ​ 

Azu - pritariu Lisitėjai ir laikykis, nebedaug liko   

Merfyt - vaje ka juokiaus     ties žodžiu KVAPAS skubiai dėl viso pikto pribaigiau savo pietus ir toliau puoliau skaityti   

Graliukas kokis iškilmingas, priesaiką duodamas   

Diinkinių nuotraukos labai gerulės, ale kaip gerai kad fotografių turim    ​