Su savo tėvais patirties nelabai turiu...
Jaubystėj su mamatsi labai nuomonės nesutapdavo. Bet dėl to, kad vien reikalavimai ir nurodymai. To stengiuos išvengt su savom dukrom, bet žiūriu irgi dažnai nuomonės išsiskiria.
Tėtukas nebuvo nukvakęs, ale bet į pabaigą demencijos požymiai buvo ryškūs, bet tai visai kas kita..
O vat anyta-negaliu patikėt kad taip būna. Net MB kelis kart pabrėžia kalbėdamas-mama, ar girdi ką sakau. Girdi? Pakartok. Ir vistiek padaro, kaip jai reikia. Ir pagatava rūpesčiu uždusinti, kuris dažnai visai nereikingas. Kelis kart atsargiai užsiminiau, kad anksčiau nebuvo tokia perdėtai rūpestinga, tai nepatikėjo, sakė, negali būt.
Ta smegenų veikla ir visas organizmas toks sudėtingas...





