Žinokit, mačiau trumpai Lace šiandien - taip ir negalėjau nuleisti akių nuo jos šilkinės bliuzelės - jau toks spalvos ir atlikimo tobulumas, kad ohoho, jau tas šilko malonumo prie kūno vaizdas, žodžiu, atvirai likau pakerėta, net žmogų mažai mačiau, tik į bliuską beveik spoksojau išsižiojus. Nedažnai man taip būna ). O kad rankų darbo ji, tai nepasakytų N I E K A S.
Kartų skirtumai - normalu. Pamenu, kaip mama bardavosi ant brolio už kokio metalo klausymą. Mes su broliu "vemdavom" nuo tėčio "Nerijos" plokštelės, kurią užleisdavo ant visų namų, ypač išgėręs. Brolis kažkada pradangino ją, užkeldamas ant sekcijos.... Aš šiaip muzikos nelabai daug klausau, ypač garsiai, vaikų neūdiju dėl to, koks man skirtumas, ką jie klauso, pasidomiu kartais, kartais patinka visiems tos pačios dainos. Bet šiandien ryte kolegė per msng atsiuntė ryte dainos nuorodą, kurią liepė paklausyt. Bandžiau telefone klausyt, o dičkis iš kambario ėmė rėkt, kad išjungčiau "tą nesąmonę"
. O mūsų laikais, kad taip tėvams pasakytum, ane
.





