Qqte, ji tik kepa! Ir nejieda. Ragana, nu.
Nuo jei vieną suvalgai iš visos blėkos, tai čia kaip vitaminai, tik į sveikatą 
Nuo jei vieną suvalgai iš visos blėkos, tai čia kaip vitaminai, tik į sveikatą
Nu tik raganoms tai ir pavyksta 
Dar iš vaikystės prisimenu keistą dalyką. Mama virdavo skrylius arba šiškas (ežiukus). Abeji iš tos pačios tešlos, bet skryliai būtinai su sviesto-grietinės padažu, o šiškos su sirgučiais. Ir niekada atvirkščiai
Mano mama daro tešlą kaip Lace tinginukams, o formą kaip ežiukai
Aš darau ir formą paprastai, peiliu pjaustau.
Vadinam varškėtukais, o varškėčiai pas mus kepti, rankom formuoti kaip kotletai 
valgom viską su grietine su daug grietinės bet ką galima suvalgyt 
Aš jau laukiu ryt vakaro 
Lazankės ps mus būdavo iš miltų. Tešla, nepamenu tik kokia, kočiojama, supjaustai rombais, išverdi ir tada du padažai, vienas spirgiukų, o kitas varškės su kiaušinio tryniu ir cukriuku. O šitie bulviniai tai kleckučiai., pas mus su grietine ir spirgiukais, kaip ir cepelinai. Ir tie ir anie tokio.skanumo
Tos didelės Lietuvos kiekvienas regionas vis kitus patiekalus taip pat vadina. 
Bitautonių kaime Varėnos rajone tokius bulvinius dubenėlius lazankom vadino.
Jo jo jo, Nite, mano mažiausias dėl grietinės kiekio su tavim sutiktų.
Tos didelės Lietuvos kiekvienas regionas vis kitus patiekalus taip pat vadina.
O dar jei vienoj šeimoj suėję iš skirtingų regionų, tai ir nauji pavadinimai gimdavo mama mano dzūkė, tėvas suvalkietis/zanavykas
Gyvenom tai Suvalkijoj, bet netoli dzūkų
Ir prisiminiau, kad tie bulbiniai kleckai tai durniukais buvo vadinami, bo nes be įdaro
Aš, kaip tikrai didelis liuc, dėl grietinės pritariu.
Dar būna grrrrrrietinėlė
Lazankos pas mus miltai su vandeniu, kartais plikytos, tada miltai su karštu vandeniu, druskikė. Išminkai, iškočioji pjaustom verdam ir dveji padazai grietines sviesto, nu ir spirgu grietines
Ties cepelininiai tai kleckiukai arba durniukai, bepročiukai, nu tipo nes nėr nieko galvytėse.
Padažas būdavo spirgų, grietinės ir plaktų kiaušinių. Į padarytą padažą atvėsintą įmaišydavo kiaušinių plaktų dosniai, užpildavo ir į orkaitę.
Padažas apsiveldavo prikibdavo.
Dar mėgau virtų bulvių ir miltų tešlos, tokius rombelius, padarai ruloniuką, išploji, rombeliais supjaustai, apkepkdavom taukuose ir grietinė su sviestu padažas.
Liniuk aš pieniškas sriubas mėgau labai visas ir visas su duonos rieke aptepta sviestu valgydavau, nevalgydavau tik dvieju, jos budavo feee, tai bulviene ir pieniška kukuliukų iš cepelininės tešlos.
Skaniausia tai perlinė ir zacirka (miltai su kiaušinių sutrupinti trupiniukais tarp rankų) ir leistinė, per tarką blynu tešlą pildavo.
Ahaaa, pritariu dėl grietinės ir grietinėlės,kuo daugiau tuo skaniau
Pas mumis mama ežiukus virdavo kaip Nitės mama
Kartais tokius paprastus kaip Nitė. O kepti varškėčiai pas mus iš skystos kaip blynų tešlos tik kad su varške.
Visokių ten tešlos virtinių negamindavo o lazankes su cepelinais iš tos pat bulvinės tešlos virdavo. Aš ir tėtis nevalgydavom, mama su sese labai mėgo. O aš iš cepelinų mėsą iškrspštydavau o tarkį sesei atiduodavau
Vėliau su vyru taip dalinausi. Neskanu man virtas tarkis
Dar būna kepti svogūnai su grietine ir juoda duona. Turbūt, geriausias delikatesas man.
Durniais jie ar ne Forto dvare įvardinti irgi.
