Šiandien ryte pajutau, kad man truputi stogas važiuoja.
Man šiandien paskutinis lašas buvo nesužiūrėtas vienas dukros meet'as – net ne mokyklinis, o būrelio, bet vis tiek sėdžiu susmurgusi ir graužiuosi, kad mokytoja neatsiuntė pakvietimo, kad pati to laiku nepastebėjau, kad nepastebėjo dukra, kad nepastebėjo vyras. Susizgribom tik kai jau buvo metas jungtis, o vadinasi laukėme, vaikai į lauką neišėjo. Ir šiaip kažkokia intensyvi diena šiandien – daug tų virtualių pamokų, vaikai šiaip nepratę tiek prie ekranų sėdėti, pavargo, o realiai mokymosi užduočių tik dabar teks imtis.
"Antsnukių" penketą pasiuvau. 
Apie mezgimą šioje temoje turbūt privaloma atsiskaityti, kad neišmestumėte? 
Tai virbalus ne per seniausiai irgi buvau išsitraukusi – teko greituoju būdu dukrai kepurę numegzti, nes senąją praganė per užklasines veiklas (gal po karantino dar atsiimsim), nors dabartinėmis aplinkybėmis ne baisiai jos ir reikia.
Na ką gi, apsiraminau. Sprendžiant iš garsų, pamokų ruoša namuose anaiptol nevyksta – teks sudalyvauti... 
bet jų puslapis - visiškas nesusipratimas, šiaip dėl paukščiuko matyt, nei kainų, nei realios galimybės prekes į krepšelį dėtis. Užsirašę, kad parduotuvė dirba nuotoliniu būdu. 
dar ne “čia ir dabar” situacija, kažkas gal atsiras. 
Užeitų reikėjimas kaip š..t, susiorganizuočiau ir tokiu būdu. 
