Mano vyro sesuo irgi rūpinasi mama, kuri kaime. Bet perduodant produktus nekontaktuoja, palieka ant laiptų. Per langą pasišneka. Ji nekokios sveikatos, tai maža kas. Niekas nenori rizikuoti.
O va mano mama. tai iš tų, kur nenusėdi vietoj. Tai ją pačią reik kontroliuot 
Čia kur buvo tas video, kur sūnus tėvui neleidžia kažkur išeit, tai labai apie mūsų situaciją.
O ką daryti tiems, kas gyvena kartu ar slaugo?
Lace aš beveik tavo draugė 
Kai rašei apie tą savijautą ir kad nežinai, nuo ko, tai lyg apie mane. Tik man dar galvą skauda, hormonai...
Ir gelbėjimo akcija buvo kitokia. Netikėtai važiavom pirkti maskių. Toli. Tipo pakuočių didmeninė prekyba. Vienam žmogui duoda 5 vnt.
Pati buvau su kita maske, tai jomajo, kaip nepatogu. Nebenoriu niekur eiti 
Niuma, Vilniaus savivaldybė tai net nežinau kaip visa, bet mano buvęs skyrius darbuojasi net sukaitę. Kas gali iš namų, kai kurie netgi ir darbe. Bet įtariu, yra tokių, kur nei nuotolinis nei vietinis darbas nevyksta, tai vat juos ir varo.
Ingriduska -manau kiiekvieno sąžinės reikalas kaip elgtis, iš kitos pusės, nieks ir tikslių instrukcijų nedavė. Vienas tik punktas -sėdėk namie. O kaip tą suprantu aš ir kaip tu, tai visai ne tas pats. Reikalinga koordinuojanti ir informuojanti komanda, bet kaip suprantu, ten tie patys žmonės, kurie nieko nežino.
O ką daryti tiems, kas gyvena kartu ar slaugo?
Tą patį ką ir iki šiol 
gyventi kartu ir slaugyti ir į darbą eit reikia
Aš dekinga gyvenimui už galimybe but ne namuose, o čia, trobikėj.
Nu esu kaip milijona laimejusi.
Tokia dovana tas pavasaris,tie stirniukai, gerves, laukai, miskai.
Toks kaifas ta krosnelė. Ryte ja kurti ir ziuret i ugni.
Nebijot liestis prie medzio.
Nebijot kad tu busi tas kuris uzkrete.
Vyrui aplink zvejyba. Man žiauriai sekasi rimtai. Noreciau kad visiem taip nuskiltu.
Cia sakau is pozicijos savo kaip NT pardavejos, zinau, maciau pati, kiek Vilniuje yra butu kur padetis nepati geriausia.
Tarkim Gerosios Vilties 25 namas, 5 a.
Aukste po 12 butu, koridoriaus gale tulikai 3 vnt, du tupimi, 1 sedimas.
1 bendra virtuve, 1 dusas ir 2 kriaukles. Kambariai po 18kv. Va jiems tikrai iššūkis. Todel galvoju kad gimem visos mes po laimingom zvaigzdemis. Uztai ir dekoju
Aš tai kreipiuosi į tas, kurios turit sagų drakius 
gal pas kažką yra užsigulėjusios 6 pilkos kriauklinės sagos kokių 2-2,3 cm skersmens. 
Visur sveiko proto ir būtinybės principas turi būti išlaikomas. Pvz. mano brolis pas tėvą važinėja, nes ir maisto reikia nuvežti, ir malkų prinešt, ir namus aptvarkyt. Nuo namų gal ir nebūtina. Tėvas du kartus per savaitę važinėja dializuotis, tai dar kaži kas gali užkrėsti. Brolis mano irgi rizikos grupėje su operuota širdim. Bet toks gyvenimas, tenka rizikuoti. Saugosi kiek įmanoma. Net anūkams neleido atvažiuoti, nors dukra būtų mielai visam karantinui atkomandiravus. Apie mane tėvas blogai galvoja, nes nelabai tą realų pavojų suvokia, o va vaikas nelanko sergančio
O dėl to, kad kažkam per karantiną gerai, o kažkam blogai. Tai ir realiam gyvenime visi skirtingai gyvenam. Va Ingriduska sakė, kad nepavydi tiems, kas ofise nuo iki turi sėdėti kasdien, tai vadinasi nusipelniau ir aš namie mėnesiuką pabūt O visi priverstiniai dalykai praeis, svarbu, kas bus po jų. O bus viskas gerai, sugrįšim į darbus, susirasim naujus. Tegul tik visi gyvi ir sveiki būna. Į tai koncentruokimės
Na, man tai nereik kasdien sau primint,už ką esu dėkinga.
Likimui, sau, vyrui ar draugui.
Ir nesilyginu su kitais, kas ką turi ar neturi.
Laiminga dėl to, kad kasdien galiu rinktis.
Virusiuks tą pasirinkimą biškį apribojo, bet realiai vistiek jis yr.
Ir dar pagalvojau, kad ne visur tie rusai kvailai elgiasi. Pvz kad ir ta info per garsiakalbius. Du kartus per dieną garsiai visiems aiškina, ką daryti, ko ne. Tai net ir bobutės girdi. Ir vaikai. Ir nuolat kartojant tas kaip ir įpročiu patampa.
Nežinau, kaip kaimuose. Net įdomu pasidarė
Niu Liniuk as galvoju kad tau priburiau.
Sakiau kad tokiuose namuose reik gyvent neiseinant.
Visos jus teisingai kalbat😍
Mano teta kur su mama gyvena irgi dializuojasi.
Bet mirtu juk be ju.
Tai sveikas protas cia butiniausias.
Ir visos gi zinom kas geriausia musu atveju.
Ir cia nepamatuosi vienu matu.
Dziaugiuos kad esat, kad mezgu
Ir kad kol kas praradau visiska nieka, pajamas
Bet juk sveika
Eisiu va i Maxima ir uzsidirbsiu jei bus žopa
Ir nieko tokio.
Esi dirbus IKI. Atgaivinsim igudzius
Ingriduska-atsigaus tas NT sektorius.
Ir darbų bus ir be Maximos. Net ir dabar jų yra, jeigu ką.
Nesakau kad palyginami dalykai, bet pamenu kai grįžinėjau pirmą kart po 3jų metų nedarbo. Galvojau, kad nieko nerasiu ir niekam manęs tokiios be normalios specialybės nereik. Tą kart pavyko greit, net per greit. Tikrai galvojau pasisekė. Antrą kart pergyvenau mažiau, bet galvojau apie amžių, nu kam reik manęs tokios. Ir kai buvau tiesiog užversta pasiūlymais, atėjo toks suvokimas-pasirinkimas visada yra. Visada ir taškas.
As ir nestresuoju, tiesiog visus variantus ermetu.
Sakau kad joks darbas nera geda.
Bus kaip bus, nei kas dabar zino nei gali pasakyt.
Pagyvensim ir pamatysim.
Aš tai kreipiuosi į tas, kurios turit sagų drakius
Pažiūrėsiu.
