Liaudies išmintis
dabar viskas jūsų rankose, kurios uždaro šaldytuvą, one atidaro.
Iš gryno šilko (neplono) turiu dvi sukneles - Šarlotą ir išgalvinę. Nemiksuočiau siūlo su jokiu kitu.
Katuk, aš jį pažįstu nuo 18m
Nuo 19 susituokę, tai va tiek nespjauna į alų, būsiu padidinus čia tų metų😂😂😂.
25 metai tiksliai daba😂
Įdomu deimančiukai, įdomu.
Terezza, 23 Bal 2020 - 11:21, parašė: Iš gryno šilko (neplono) turiu dvi sukneles - Šarlotą ir išgalvinę. Nemiksuočiau siūlo su jokiu kitu.Turbūt suknelių nenešioji diena iš dienos. Ir jei gerai pamenu, ar ne iš šilko tau smarkiai tyso ir teko taisyt
Pats siūlas tai labai malonus, bet ne itin praktiškas.
Ingiduska, pameni gal, buvo tokia mada ažūrinių suknelų, kažkokie ten raštai bendru pavadinimu ir š raidės ![]()
tai va iš ten deimančiukai. Va čia apačioj jie:
Screenshot_20200423-120300_Pinterest.jpg 135,26KB
0 Parsiųsta kartų
Lace, jau galit repetuot išėjimus,,karantinas švelnėja,,teks po truputį vėk gyvent įprasčiau.
Kažkaip į šitą tavo sakinį reaguojant - mano gyvenimas dėl karantino nelabai ženkliai pasikeitė, jaučiuosi gyvenanti pakankamai įprastai. Vyras visą laiką eina į darbą, aš į darbą neinu, bet toks buvo mano pasirinkimas dar prieš visus karantinus paskelbiant. Vakarais ir savaitgaliais vis kažkur keliaujam, einam, važiuojam, tyrinėjam pasaulį. Kompanijų didelio poreikio niekada nebuvo, mes patys sau puiki kompanija. Net ir restoraninį maistą beveik taip pat dažnai valgome - ar į namus užsisakome, ar pasiimame išsinešimui. Sodyboje sezoną šiemet kaip niekada anksti atidarėme. Turbūt didžiausias pokytis, kad vaikai namie mokosi, bet man jis visai prie širdies - ir pagelbėt galiu, ir pakontroliuoti. Vaikai izoliaciją be jokių maištavimų priėmė, ribų nebando plėsti, jokių diskusijų dėl susitikimo su draugais. Ir į parduotuvę rečiau važiuojame, bet iš to irgi pliusas, mažiau išleidžiame.
Kaip ramiai, žemiškai Lace parašė
Lace nu ir super.
Mano gyvenimas žinoma pasikeite. Sakyciau net taip filosofine prasme i gera.
išmainyti butą į sodybą, tobuliau ir negali būti. Gyvenimo dovana ne kitaip.
Su draugais draugaut mes megstam, tai vat tu sisitikimu man truksta. Dar truksta mylimo Papes pajurio. Tas trukumas toks realityvus, nera ir nereikia, butu butu smagu. Ir su draugais pasikalbam dazniau nei bet kada mesengeriu.
Zodziu sakyciau kad irgi beveik tobulai pragyvenom ta laiką ir dar vis gyvenam.
Apima nerimas, bet vel nustumi ji ir supranti kad viskas bus gerai.
Pardes nelankymas man irgi patinka, nors sestadieni su malonumu apsipirkau, nebuciau patikejus kad pasiilgti galima Maximos😂.
Perkainuoji norus, išsigrynini ko jau tikrai reikia,ir nori.
Pavyzdziui nusipirkau puodeli kavai, nu ir kava skanesne is savo, nuotaika pamacius pakyla, nu cia tai tik Gadget supras, ta,puodeliu meile. Reiskia tikra meile jei taip dziugina.
Dziaugiuos kad turejau siulu, kad Ristina dar idejo babina, irgi labai dziugina.
Zodziu siandien man gyvenimas labai grazus.
Turbūt suknelių nenešioji diena iš dienos. Ir jei gerai pamenu, ar ne iš šilko tau smarkiai tyso ir teko taisyt
Pats siūlas tai labai malonus, bet ne itin praktiškas.
Gerai prisimeni. Tai buvo pirmas mezginys iš šilko, tai tįsimo neįvertinau. Su antruoju jau viskas gerai gavosi.
Oooo puodelių meilė tai jooooooo
Supratau, ko man gyvenime trūksta
Naujo puodelio kava. Aš rimtai. Noriu naujo skanaus puodelio. Kokio konkrečiai - nežinau, sužinosiu, kai pamatysiu JĮ.
Labas.
Pas mus darbe šią savaitę leido apklausą apie emocinę savijautą šiuo metu. Ir prie pasirinkimų vien visokios neigiamos emocijos. O ką daryt, jei pas mane neigiamų nėra
O geriausia, kad pinigai tauposi
Jau sugalvojau, kad po karantino vėl treneriuką imsiu iš sutaupytų
Nes mano keliams karantinas vvisai nepatinka
Skauda zarazos.
Poliklinikos jau matyt atsidarė, gavau šiandien kvietimą pasitikrinti gimdos kaklelį. Po laiko biškį
Karantinas tiesiogiai, realiai man ir jokių neigiamų emocijų, mažoji tai itin laiminga, net švyti nuo buvimo namuose, bet aš galima sajyt ir nesikarantinavau, tą karantiną tik per vaikų ir MB buvimą namie išgyvenu, pati važiuoju, kaip važiavus į darbą, grįžus - namai, daržai, keptuvės... tarpais net pagaunu save biški burbančią, kai aplink tiek visokių dvasinių nubudimų, nušvitimų to karantino metu, ar net nuobodolio, nieko neveikimo ir pan. tai sukirba mintis blyn, kaip ir proga legaliai patinginiauti, o tu va ir nesinaudoji. Tikrai pažįstu ne vieną pasiėmusį falšyvą nedarbingumą, nu nes paprasta, o ir šefams neužkliūsi, nes visi aplink serga..Nu bet pabumbu ir grįštu prie savęs, ne man taip, nieko iš to gero neišeis... Tik gal kiek pikta, kad dėl susidariusios situacijos turėjau išnaudoti savo sunkiai uždirbtus viršvalandžius, ir visai ne tada ir ne taip kaip norėčiau, o taip kaip patogu firmai. Bet ir vėl gi kartais reikia kažką aukot dėl bendro tikslo, ir piktinkis tu nesipiktinęs... Tiesa, beveik visos pardės pas mus jau atidarytos, bet kol kas jokio poreikio ten lankytis, net maisto apsipirkimą atidėlioju, ir ne dėl baimės, dėl tingėjimo... Visai patiko, turėt pateisinamą priežastį kažko pritrūkti ir suktis su tuom ka turi.





