Gera namuose
Rytų Lietuvoje 
ar čia gal pietryčiai 
beveik visą kelią lijo, aplink Kauną net smarkiai, o mano kaime nė lašo
Labas,
Išsimiegojau šiandien, bet vis dar kažkokia sustingus,. Vakar vakare nieko negalėjau daryt, nes miego žiauriai norėjau, o šiandien niekaip neišsijudinu po išsimiegojimo. 
Norėjau kokį tai dėklą virbalams pasisiūti, bet vakar tik virbalus išsidėliojau...
Maniškiui abiturientui dar du egzaminai - informatika ir fizika. Stos kažkur su IT. Turi kažkokią fiziką nužiūrėjęs su IT, dar kąžką ten, žiūrės kai rezultatai bus. Išvažiuoti lyg niekur nežada.
Smalsute - tu labai pavyzdinga visur, kiek matau... Man nei į galvą nešovė pasidomėt jokiu dviratininko pažymėjimu vaikams. Buvo vakar dviese dvyniai išvarę, galvojau, kad tik viskas gerai būtų.
Smalsute oho kokia tu pareiginga. Pirma kart paskaiciau apie tas teises...
Ne mano nuopelnas tos dviratininko teisės... 
Mūsų moklykloje tiesiog tai buvo dėstoma visiems penktokams antrąjį pusmetį per žmogaus saugos pamokas, paskui egzaminą išsilaikė (su programėle, kaip būsimi automobilių vairuotojai laiko), na ir štai turi tą pažymėjimą. Šiaip jis tik dvejus metus aktualus – suteikia teisę savarankiškai važinėti dviračiu nuo 12 m., o sukakus 14 m. tą teisę turi visi. Nemaniau, kad tai mūsų mokyklos iniciatyva – galvojau, kad šiais laikais gal tai visiems privaloma. 
Darbuojuos visa diena. Tik va iššūkis liepia eit bent kiek pasivaikščiot, nes neturėsiu kuo atsiskaityt.
Mes išlindom prasieit savo tradicinį ratuką. Einam einam žiūrim kolegė vienam kieme darbuojasi. Nu tai pasikvietė užeit, namą aprodė taip pasisvečiavom netikėtai.
bandėm grybauti, radau 1 baravyką ir vieną mažulytį vaikiuką, daugiau anei ūmėdės, ai šungrybio jokio...
Pažemuogiavom 
Aš Šeškinės turgely pagrybavau voveraičių
Po kiek turguj voveruškos? Vyro brolis kibirą partįsė iš vienos vietelės netoli sodo.
Tik skaitau ir... valgau . Tinginystės palaima
Sveikos pagaliau ir aš atostogas užgyvenau jau taip laukiau taip laukiau! daug visokio veiksmo pas mane: MB jubiliejus, su draugais po to su tevais. Tada darbe judesio daug ir permainų. Tai jau net laukiau sustojimo ir sakaiu leisiu sau daryti per atostogas tai ka noresiu. Be lekimo, be streso, be visokiu neispildytu lukesciu . Tiesiog cia ir dabar. Sąmoningai! Restar, skaiciau tavo stauta apie namą ir kaltų paieškas. Aš kiek kitaip galvoju: pirmiausia pradedu nuo savęs, nes niekas nieko man šiam gyvenime neskolingas ir nieko del manęs neprivalo daryti. Tad aš pati dažnai pradžiai vertinu situaciją ar ji man tinka ar ne. Jei tinka- valio. Jei ne- bandau išgryninti ką daryčiau kitaip arba ką tiesiog dabar galiu padaryti kad tą situaciją pakeisčiau. Paprastai kai jau turi rįžto ir polėkio- šeima prisijungia prieš 3 metus netikėtai suvokiau kad tik reik pabandyti ir galbūt iš 2k buto turėsim erdvesnius ir dar jaukesnius namus. Pabandem- viskas tarsi savaime susideliojo bet esme kad kol nieko nesarem - buvom ten kur ir pradejom. Kai tik pajudinom - viskas pamažu tarsi puzlė dėliojoso ir gavosi. Juk ir pati esi dar moteris pačiame gyvenimo žydėjime- svajok ir eik link tų svajonių! Bet tą žmogus turi padaryti pats.
Mezginiai pas mane kiek sustoję. Skaičiau... dabsr dar viena knyga ir jau jau jaučiu kaip rankos niežti pamegzti
šiandien net su mezginiu link Dusios ežero keliavau. Bet nzn kad pasikeitė... bet nei skaityt nei megzt negaliu vaziuidama 
pykina ir negera....
o taip tikejausi bent vieną kažkurį panaudoti kelionei prie jūros sutrumpinti...
O ar aš ieškojau kaltų? Kaip tik analizavau, ką aš/mes su vyru padarėm/nepadarėm. Ir nieks kitas čia nekaltas ir niekas man nieko neskolingas. Pati gyvenime viską rinkausi, pati viską užgyvenau, uždirbau, be jokios pagalbos užauginom vaikus. Pati žinau savo gyvenimo kryžkeles, kur galėjau pasirinkti kitaip. Gal būčiau buvus turtingesnė, o ar laimingesnė? Ar negalima tiesiog galvoti ir analizuoti savo gyvenimo... nebūtinai ką nors keičiant? Mano bėda ta, kad aš pasidalinu savo mintimis pernelyg atvirai. Nemanau, kad visos visada mąstot ir elgiatės tik "teisingai". O kas žino galų gale, kas teisinga? Mano mažoji dukra papasakojo istoriją iš stovyklos, kurios pasikartojantis motyvas: "Gerai ar blogai - kas žino?". Ten karalius išliko gyvas tik todėl, kad susiklosčius aplinkybėms neteko piršto ir nemažai tų situacijų tokių dviprasmiškų. Būta ir mano gyvenime tokių, kur verkiau, kad susiklostė ne taip, kaip norėjau, bet paaiškėjo, kad tai daug geriau, negu aš norėjau. Bet norėti vis tiek norisi ko nors, kas nebūtinai geriausia . Pvz., keptų zefyrų . Arba namo šalia centro. Ar to tikrai tikrai man reikia? Ar ne geriau džiaugtis tuo, ką turiu? Sveikas rankas kojas, pusėtiną galvą, šeimą?
Pats jėgų žydėjimas, deja, praėjo. Nenurašau savęs, bet žinau ribotumus. Negalėčiau dirbti daug fizinio darbo, negaliu dirbti daug įtampos keliančio darbo. Nenoriu dirbti vadovaujančio darbo (turėjau patirties). Nenoriu išvykti dirbti į užsienį. Nesu tokia kūrybinga ar versli, kad sukurčiau sau darbo vietą. Ir aš nei verkiu, nei smerkiu savęs - analizuoju. Galvoju, ką tikrai dar galiu padaryti ir dėl savęs, ir dėl vaikų. Deja, savo darbe dirbdama daug daugiau - nieko daugiau negausiu. Panašiai ir vyras. Kasmet gauname premijas, bet už jas namo nenusipirksi . Ką mokytis, kas man būtų tikrai įdomu - nežinau, o to kas populiaru ir atneštų pinigų - turbūt nenoriu...
Skaitau I.Yalom "Tampant savimi" psichiatro memuarus. Man labai patinka (ir knygoje, ir apskritai gyvenime) autentiškumas, pažeidžiamumas, ir, atvirai pasakius, negaliu pakęsti "fasadinių" žmonių, kurie viešumoje tik sėkmingi, tik protingi, tik teisingi. Netikra tai ir nebūna taip. Aišku, aš nueinu į kitą kraštutinumą dažnai. Atviram verčiau būti 1to1 su artimu draugu...
Patiekiau save ant lėkštutės . Sutarkim, kad patarinėsit, kai paprašysiu, gerai?
Restar, po 4 už litrą voverės.
