Įkraunama...
Įkraunama...

METŲ mezginiai

Taip, kad, kaip pažiūrėsi :). O ką sakytumėt, jeigu mokytoja (darželio auklėtoja) vaikui pasakytų, kad dangus tik mėlynas gali būti?


Nieko nesakyčiau :D O kas tas dangus? Ir iš viso kodėl jis spalvotas? Atmosferos dujos yra bespalvės  :P 

Atsakyti

Smalsute, nesu girdėjusi apie tokį.  Bet jeigu tik toks padėtų humanitarams lengviau suprasti matematiką, kodėl ne. Manau visos priemonės geros, siekiant tikslo - išmokyti. Bet kai užsižaidžiama ir tie žaidimai ne padeda, o trukdo... Galų gale, ne vadovėliai moko, o mokytojai. Ir išradingi mokytojai moko iš vieno vadovėlio, pateikia kopijuotas užduotis iš kito, dar naudoja programas kompiuterines, žodžiu, jie neapsiriboja, naudoja įvairias priemones. Tokie mokytojai - svajonė. Mūsų pradinukų tokia mokytoja ♥. 

Atsakyti

Man vis tiek keistai skamba vadovėlio pavadinimas "Matematika humanitarams" :unsure: Nesu po teisybei jo varčiusi, gal jis ir puikus, bet chemiją teko pradėti mokytis iš vadovėlio, pagal savo struktūrą panašesnio į literatūros ar istorijos vadovėlį. Manau, kad visgi mokinys turi pačiupinėti tikrą mokslą, tai, kas jis yra iš tiesų, o ne tik visus tuos perteklinius spalvotus popierėlius, į kuriuos kaip saldainį jį stengiasi kažkas įvynioti neretai deja dėl elementaraus nesugebėjimo sudominti esme.

O kas tas yr ? tas tikras mokslas :hmm:


Atsakyti

Pitagoro teoremą taikom skaičiuojant peties nuolydį. ;)

aš skaičiavau peties nuolydį, o po to rankovės galvutės aukštį, kad kampas tas pats liktų rankovę prijungus  :rolleyes: 

Atsakyti

O šiaip tai manau, kad matematikos reikia net ir menininkams jau vien dėl vingių pagilinimo. Tik ta matematika galėtų būti labiau žemiška ir gyvenime pritaikoma. Dalį keisčiau į ekonomikos pagrindus, kurie tikrai gyvenime pravers ir finansinį raštingumą suteiks. 

 

Visiškai sutinku. 

 

Tetezza, tai pagrindų mokymasis mokykloj ir išlavino tos lingvistės gebėjimus. Tai ką tu rašai, kad ji sugeba ir yra matematinis mąstymas, sudėtingų uždavinių sprendimas. Matematika neapsiriboja vien skaičiavimais.  Ir mokykla neruošia skaičiuotojų, ar lingvistų, ar medikų, ar rašytojų.

Mokykla ir ne cirkas, kad reikėtų kažkuo sudominti. Ir tai nėra specialybės, profesijos rengimas. Tai yra pagrindų mokymas. Lietuvių kalbos gramatika irgi sudėtinga, taisyklių daug, ne visos protu suvokiamos, nekalbu jau apie teksto analizes. Ar tikrai man reikalinga bus ateity tų eilėraščių mokymasis ir dar žinojimas, ką poetas norėjo tuo pasakyt? Taip! Nes tai mane lavina, aš pradedu mąstyti!! Tampu šiek tiek protingesniu, nei pirmykštis žmogus. 

Tikrai nesutiksiu, kad reik sumažinti matematikos programą iki minimumo. Nes nebus ir poetų tada, anei medikų. Gal kiek per sudėtinga tie cosinusai, algoritmai, bet plę, žinokit labiau abiturientai nemoka soręsti tekstinių uždavinių, ten, kur reik pagalvot, sudėliot sistemą, padaryt išvadas. Va ko jie nemoka, ir čia net ne matematikos programos problema.

 

 

Va ir pas mane yra tas pats matematinis mąstymas, kuris be skaičiavimų. Keista, bet būtent taip ir yra.

 

Vėlgi nesiginčiju. Ir niekada nesakiau, kad matematika turi būti sumažinta iki minimumo. Ir sutinku, kad matematika labai lavina smegeninę, kaip ir bet kuris kitas dalykas. 
 

Sakau, kad gabumai ir polinkiai yra skirtingi, todėl ir mokymas turi skirtis. Kaip matematikams neprivaloma aukto lygio dailė ar muzika, taip humanitarams ar menininkams nebūtina matricos ar dar kokie velniai.
 

Va su kuo niekaip nesutinku, tai su teiginiu, kad daugybos lentelė yra pagrindas. Mano galva, pagrindas yra suprasti, kaip ta lentelė sudaryta, kaip ji veikia. Tikslių atsakymų žinoti visai nebūtina, bet absoliučiai būtina mokėti juos susiskaičiuoti.

 

Iš mokyklos atsimenu, mokėmės funkcijas. Aš niekaip nesupratau, kas ta funkcija ir kur ji pritaikoma. Kai uždaviau klausimą, mokytoja tik pašnairavo, ir pasakojo toliau, kaip tą funkciją apskaičiuot. O kaip išmokti/suprasti tai, ką nežinai kur taikyt? 

 

Arba iš fizikos. Klausiu, mokytoja, nesuprantu uždavinio, nes sąlygoj trūksta kablelio. Jei jį padėsiu čia, tai sąlyga vienokia, jei va ten, tai kitokia. Tai ko čia klausiama? Sulaukiau pasišaipymo, kad čia ne lietuvių kalbos pamoka, ne su kableliais žaisk, o spręsk uždavinį. Visa klasė gi sprendžia, to tu čia sliekų ieškai.

 

Iš viso, taip atsisukus atgal matau tiek mokytojų kliurkų, kad dĖve dĖve.

 

P.s. O va statistiką mylėjau ir ji man sekėsi. Sekėsi tiek, kad kitiems studentams kursinius rašiau  :D 
Ir excelį myliu. Ir mokykloj gerai besimokiusiems matematiką formules sudarinėdavau.

Va ką reiškia geras dėstymas.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Terezza: 06 rugpjūčio 2020 - 12:16


Sakau, kad gabumai ir polinkiai yra skirtingi, todėl ir mokymas turi skirtis. Kaip matematikams neprivaloma aukto lygio dailė ar muzika, taip humanitarams ar menininkams nebūtina matricos ar dar kokie velniai.

Tai tu man pasakyk, kada, koko amžiaus vaikui, palengvint matematiką? Kada jau nuspręst, kad nu va šitas tau jau gryn humanitaras ir toliau tegul nei vienos formulės nebemato ?

Atsakyti

Tai tu man pasakyk, kada, koko amžiaus vaikui, palengvint matematiką? Kada jau nuspręst, kad nu va šitas tau jau gryn humanitaras ir toliau tegul nei vienos formulės nebemato ?

Aš ne specialistas, bet jai man kas būtų leidęs jau kokioj 5-6 klasėj tiksliųjų programą lengvint (arba pridėti papildomų pamokų, t.y. laiko dalyko išsinagrinėjimui ir įsisavinimui, o ne papildomoms temoms), būčiau mielai pasinaudojus ta galimybe.

Va dabar, parašius, turbūt ir suprantu, kad ne tiek lengvinimo būtų reikėję, kiek papildomo laiko ir nuoširdesnio mokymo. Tiesiog vieni dalykai, kuriems esi gabesnis, einasi lengvai ir tiesiog nepastebimai, o kiti reikalauja ilgesnio gilinimosi. Bet programa tokia, kad praktiškai kiekvieną pamoką vis nauja tema. Nesupratai, nesukramtei iki galo, o jau ir vėl kažkas naujo. Va ir kaupiasi tas nesupratimas, lipdosi kaip sniego kamuolys, kol galiausiai viskas pasidaro taip beviltiška, kad tiesiog numoji ranka.

Kaip ta mano mylima profesorė aiškina, lėtesnis supratimas jokiu būdu nereiškia, kad jis yra blogesnis. Jis tiesiog lėtesnis. Ir jei mokymą dozuoti tinkamu tempu, rezultatai gali ne tik būti lygūs su greitesniu, bet kartais net ir pranokti.

Atsakyti

Restar-anksčiau tuos, kuriems ne viskas suprantamai einasi į spec mokyklas išsiųsdavo. Dabar gi yr modifikuotos , adaptuotos programos. 

Čia ir tėvų toks požiūris duoda savus vaisiu-vaivai, mano vaikui sunkiai einas, skirkite jam atskirą dėmesį. O kai pasiūlai programą adaptuot, supyksta, jog vaiką atsilikėliu laiko. 

Bet nemanau, kad standartinė programa iki kokios 7 klasės nėra įveikiama eiliniam vaikui. Aišku, jeigu labiau rūpi užklasinė veikla, tai jau sunkiau, nes laiko nepakanka.

Ir vėl grįžtu prie mokytojų pasirengimo.

Dar biškį galėtų ir tėvai prisidėt :D

 


Na, su spec mokymu tai jau, Katuk, užlankstei :). Kiek žinau, tai visus spec į normalias mokyklas integruoti ketina.  Na, pvz, 6-8 klasėj mano dičkis gaudavo 5-6 iš matematikos kontrolinių vis. Klausiu - tai ko nesupratai? Atsakymas: viską supratau, tik nespėjau. Pasižiūriu - akurat, klaidų tai nėra ten, kur išspręsta.  Ir kaip šitą problemą išspręsti? Ar svarbu mokėti spręsti, ar spręsti kaip mašinai? Ar iš prigimties lėtesni vaikai yra kvailesni? Nes pagal pažymius, tai galima tokią išvadą padaryti  :oh: . Ar visus lėtesnius išrūšiuoti į spec klasę? Gimnazijoj po pokalbio su matematikos mokytoja supratau, kad viskas orientuota į gabesnius ir greitesnius, o tokie, kaip maniškis, niekam nerūpi -skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas... Taip ir motyvacija dingsta visai, kai susidaro spragos... Dabar pripažįstu, kad reikėjo samdyti korepetitorius tiesiog anksčiau. Bet buvau įsitikinusi, kad jis protingas, kad reikalui esant tėvas padėti gali. Bet maniškis niekada nepripažįsta, kad reikia pagalbos...

Kitas moksliukas, kuris viską daro greitai ir tvirtina, kad viską supranta - pridaro tiesiog žioplų klaidų  :oh:, tai irgi turi 6-etų iš kontrolinių....  Mokykloje turbūt svarbiausia gi išmokyti tuos žmones mokytis ir neatmušti noro mokytis. Man mano mokykloje pasisekė. 12-tokas išeina iš mokyklos visiškai nenorėdamas mokytis :(.

100 laikų Terezzos paskutiniam postui ♥. Išgirstumėt mano nematematikės dukros krykštavimus, kai ėmė suprasti matematiką - pati niekaip negalėjo patikėti, kad jai ėmė patikti, kad ėmė drąsiau kelti ranką ir gauti geresniu pažymius už vadinamus pirmūnus. Bet tai kiek kainuoja tas nuolatinis savivertės kėlimas ir drąsinimas. Būtų gerai, kad ir mokykla padėtų, o ne kenktų. Kai pavaduotoja leidžia sau ateiti į klasę ir varyti, kad tai prasčiausiai matematiką mokanti 6ta klasė  :oh:

Mane labai įkvepia Einšteino mamos istorija - kažkur FB sklandė. Apie tai, kad ji gavo iš mokyklos laišką, kad jis nemokytinas. O ji jam jį perskaitė visiškai atvirščiai ir nuolat gyrė, palaikė, skatino. Ir kas iš to išėjo. O kas išeina, jeigu kasdien kažkas kartoja, kad vaikas negabus, tinginys, nieko nemoka.... Kiek laiko reikia atsitiesti ir vėl savim patikėti bent kurioj srity...

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Restar: 06 rugpjūčio 2020 - 12:54

Aš ne specialistas, bet jai man kas būtų leidęs jau kokioj 5-6 klasėj tiksliųjų programą lengvint (arba pridėti papildomų pamokų, t.y. laiko dalyko išsinagrinėjimui ir įsisavinimui, o ne papildomoms temoms), būčiau mielai pasinaudojus ta galimybe.

Va dabar, parašius, turbūt ir suprantu, kad ne tiek lengvinimo būtų reikėję, kiek papildomo laiko ir nuoširdesnio mokymo. Tiesiog vieni dalykai, kuriems esi gabesnis, einasi lengvai ir tiesiog nepastebimai, o kiti reikalauja ilgesnio gilinimosi. Bet programa tokia, kad praktiškai kiekvieną pamoką vis nauja tema. Nesupratai, nesukramtei iki galo, o jau ir vėl kažkas naujo. Va ir kaupiasi tas nesupratimas, lipdosi kaip sniego kamuolys, kol galiausiai viskas pasidaro taip beviltiška, kad tiesiog numoji ranka.

Kaip ta mano mylima profesorė aiškina, lėtesnis supratimas jokiu būdu nereiškia, kad jis yra blogesnis. Jis tiesiog lėtesnis. Ir jei mokymą dozuoti tinkamu tempu, rezultatai gali ne tik būti lygūs su greitesniu, bet kartais net ir pranokti.

5-6 klasė yra gerokai per anksti profiliuotis, labai netgi per anksti. Nes dauguma dalykų tik prasideda tuo metu. Aišku, mes savo dabartiniu protu sprendžiam apie save ir pagal save, ir atrodo, kad būtų buve geriau/lengviau/naudingiau, jei būtumėm galėję kažko nesimokyt arba mokytis vieno mažiau, o kitko daugiau. Bet aš šitoj vietoj pritariu katukui - nereikia mažint matematikos, nei kitų tiksliųjų dalykų programos.

O nuoširdesnio, nuoseklesnio ir draugiškesnio mokymo mums visiem reikėtų :D ir mūsų vaikams :D Aš manau, kad labai daug ugdymo ir mokymo problemų išsispręstų tiesiog sumažinus klases :rolleyes: bet čia tokia svajonė ... 

Atsakyti

O kas tas yr ? tas tikras mokslas :hmm:

 

Matematika, nors nuo jos čia ir prasidėjo diskusija, nėra tinkamiausias pavyzdys, nes jos mokyklinis kursas apskritai vienas iš didžiausių, tai ir metodikų galima spėti pamėginti visokių, ir lyriniais nukrypimais paįvairinti, bet sutikite, kad chemijoje ar fizikoje ne jų istorija gal visgi yra svarbiausia.

 

Man pvz., pikta, kai gamtos ir žmogaus mokytoja visai sūnaus klasei supila dešimtukus už testą, kuris iš pradžių išsprendžiamas kartu, dar galima persižiūrėti namuose, o tada jau rašomas klasėje "vertinimui", kitaip tariant, tuos atsakymus jau galima mintinai mokėti, be jokio pamąstymo. Iš vienos pusės, ir paskutiniam "bambukui" turėtų tapti aišku, viskas labai pozityvu, šiltas ryšys su mokytoja, iš kitos – koks tas žinių lygis, labai klausimas, visgi ateis kažkada ir stojamieji į gimnazijas, tada labiausiai ir pasimatys, ar tai mokytojos profesionalumas suguldyti į galveles žinias neskausmingai (karantino metu teko stebėti kelias pamokas – yra pagrindo manyti, kad gal ir taip), ar visgi pasiruošimo reikia savarankiško ir daug daugiau.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo _Smalsutė_: 06 rugpjūčio 2020 - 13:27

Matematika, nors nuo jos čia ir prasidėjo diskusija, nėra tinkamiausias pavyzdys, nes jos mokyklinis kursas apskritai vienas iš didžiausių, tai ir metodikų galima spėti pamėginti visokių, ir lyriniais nukrypimais paįvairinti, bet sutikite, kad chemijoje ar fizikoje ne jų istorija gal visgi yra svarbiausia.


Nea, nesutiksime :D mokykloje chemijoje ir fizikoje yra svarbu ne vien žinios, faktai, formulės (taip vadinamas dalyko moksliškumas ar akademizmas), o būtent tų dėstomų dalykų ryšys tarpusavyje, su kitais dėstomais dalykais ir su visuomenės istorija, raida, pasiekimais ir t.t.

O tai paskui ir gaunasi - fizika sau, matematika sau, o kasdienybė ir gyvenimas sau. Kažkaip literatūros pamokose išaiškina, kad čia apie žmones - kūrėjus, veikėjus, skaitytojus, net kritikus. O tikslieji mokslai kaip ir patys sau atskirai, ne žmonių ir ne žmonėms :D


Atsakyti

Oho, kad pavarėt rimtas diskusijas. Net tingiu galvot, ką aš galvoju.

Man atostogos, aš mezgu...

Nu dar dviračiu rytais pravažiuoju, pečių kūrenu, valgyt gaminu...

Atsakyti