METŲ mezginiai

Su Naujais 🥰

Mezgiau- ardžiau praktiškai kiekvieną savo megztinį, bet smagumas tame, kad visus juos nešioju:

v Žakardinis bordo su grietinėlės raštu Drop Lace su šilkmoheriu;

v Perliukinis pilkas (rašto beveik nematyt);

v Perliukinis šviesus švarkelis su šilkmoheriu; 

v Varinis šilkinis su šilkmoheriu;

v Pilko merino su šilku liko pabaigti antrą rankovę (siūlai pakeliui);

v Pabaigtas šviesus kiauraraštinis vasarinis;

Pradėtas šviesus su marga mohera.

v 2 poros kojinių. 

Santykis sumezgimo ir pirkimo per metus turbūt apylygis. Nuo vasaros nepirkau iki pirties. Ten atidaviau Restar šviesaus likutį iš Liniukos gavau pilkus- bus liemenė. O meriną su šilku reikėjo pasipildyt dėl trūkumo. Kas liks- bus pridėtinis siūlas prie liemenės  

Smagu, kad ir vėl įvyko pirtis.

Juhu, turim dar metus  

Gal net be klaidų metymo pavyks paskelbti

Tai va, atėjo tie nauji, tokie biškį magiški skaičiukai. Tikiuos, baltos magijos netruks ir kasdienybėj

Nors oras tai toks visai ne magiškas, fe.

Prieš dvylika išsitraukiau 5 virbaliukus, užsimečiau akis pirštinėm, bet ryte nusprendžiau ardyt. Pliurzuks, reik imt dvigubą siūlą ir iš naujo akis skaičiuot

Fejerverkus mūsų kaimas mėgsta   šaudė visur aplink, gražiausi kaimyno kieme, tiesiai po langais

Katuk, jūsų kaime nebuvo rūko? Nes mūsų kaime, toks jausmas, kad kažkas specialiai prirūkė.

Nu buvo tas rūkas, bet kai už 10 metrų šauna   tai viskas matosi. Žodžiu, man netrukdė

Kaip smagu kad vėl veikia.

Pas mus irgi labai šaudė, gal net labiau nei įprastai, rūkas buvo, bet artimi fejerverkai matėsi. Paskui nuo jų dar labiau padūmavo oras. Užtat mūsų šuo šiemet visiškai atsipūtus. Jau per patį šaudymą su sūnum žiūrėjom pro langą ir sakom, o kur Luna, kad nesimato ir nesigirdi? Žiūrim guli sau ant sofos po adijalu. Kai jau pamatė mūsų dėmesį, tai išlindo ir kiek palojo, nes  gal ten ir kaimynai vaikščiojo kažkur, girdėjosi durų garsai.

Paskaičiau jūsų ataskaitas, ir pagalvojau, kad nieko labai nenumezgiau,. Tada atsidariau ravelry ir pamačiau, kad buvo  net trys megztiniai, vienas nemažas adjaliukas, trys poros karoliuotų riešinių, vienos raštuotos pirštinė ir šešios poros paprasčiausių kojinių. Nebent dar kažką  pamiršus ten įkelt.

Kai apgalvoju apie praėjusius metus, tai man labiausiai jie apsibendrina, kaip ataugto viršsvorio metai. Nors buvo ir gerų dalykų, gaivinusių ir leidusių atrast kai ką naujo, bet ta problema vis tik labai nustelbiau viską, turbūt labiausiai, kad ji labai neišsprendžiama kol kas.

Laba 🌹🥂

Kad jau veikiančią nuorodą įkėlėt, tai įkišu nosį prapuolenė 😄 Su Naujais! 🥂🎊

Matau, kad metų derlių skaičiuojat, tai įlindau į savo Raverly pasižiūrėt, tai baisiau nei galvojau… 😄 Per metus įveikti 3 megztiniai dukrai ir viena pavasarinė bliuskutė sau. Tai šiais metais reik kažkaip pasistengt ir save labiau mylėt, nes nunešioju, o parduotuvinio akrilo dar nepamilau… Realistiškai mąstant  statistikos labai gerint nežadu, užsikabinau ant piešimo, kuo toliau, tuo labiau. Bet mezgu dar, mezginių krepšelis tvarkingai šalia lovos visada po ranka. Ir kai naujose kompanijose prisistatinėju, dar pasakau, kad vienas iš hobių - megzt 💪😄

Kaip smagu, kad namai atsidarė Su naujais  

Visai buvau pamiršus, kad pernai ataskaitas darėm ir net su nuotraukom. Mano statistika 5 megztiniai, bliuzelė ir 6 kepurės. 1 megztinį pati nešioju, 1 Miglė, 3 nebuvau nei karto apsirengus. 

O šiaip metai blogi buvo... Su daug rūpesčių, tėvų išėjimu. Norėčiau, kad šie būtų geresni, bet yra ženklų, kad irgi bus nelengvi. 

https://payhip.com/T...on/all?&page=60- yra gražių nemokamų žakardinių kojinių ir pirštinių schemų   Kerpena, Restar, gal rasit, kas sudomins. 

Sveikos,

smagu, kad atsirado namai. Bet aš nuo naujųjų išvakaraių iki dabar kamuojuosi su skrandžiu, tai nei sveikatos, nei nuotaikos.  Šiandien pagaliau atsekiau, kad užtenka gabalėlio tinginio - ir nebevirškina .  Negalėjau patikėti anskčiau. Ir kaip pikta ant svęs, negaliu, nes dėl to kvailo gabalėlio dabar visai negaliu valgyt. Kaip akmuo skrandy guli... Šiandien pagaliau gavau Mezym, ale kad nepadeda. Tai dabar nebežinau sumažėjęs ar padidėjęs tas mano rūgštingumas... Pikta ant švenčių ir savo durnos galvos  . 

Mezginių ataskaitą vėliau duosiu. Atrodė, kad visai mažai mezgiau, aišku, nepalyginti su Katuku, na, bet  4 megztiniai sau ir visi nešiojami - neblogai.

Pirštines vakar baigiau sūnui ir paėmė baisusis nerštas - kai nešiojuosi kamuoliukus, babinaites iš kampo į kampą, desperatiškai megzalioju mėginukus (paskui neprisimenu net kokiais virbalais megzta ) ir vis negaliu apsispręsti, ką pradėt. Kova tarp noriu ir reikia.  Nes noriu megzti, ko nelabai reikia  . O ką reikia - neįdomu... Na. bet vakar susirašiau norų ir reikalų sąrašą, paimsiu šiandien ir kažką pradėsiu. Tik dabar ir prisėsiu, nes tai petūs, tai torto gamyba, tai barščių katilą viriau, bet pati nerizikuoju valgyti dar...

Tiesa, vakar nudžiugino, kad vaikų antikūnų rezultatai anksčiau suvesti, nes žadėjo tik ryt. Abu turi jau tuos galimybių pasus. Dukra turi trigubai daugiau už sūnų. Vieno virš 1000,  kito virš 300. Ale kita poliklinika, tai su savim nelyginu. Ryt švęs abu 15 . 

Ooo, Restar, kokie dideli taviškiai  

Ir kažin, ar jau taip mažiau primezgei. Aš gi kojines skaičiavau, tarp kurių ir kojinytės kūdikiams.

Nieks šiandien nevažinėjot? Aš išvažiavau tai gražutėliu oru, bet jau grįžau, tai jomajo, vien leeeedas   kažkaip net nepamenu tokių sąlygų savo vairavimo istorijoj

Beje, dar pabūsiu keletą dienų LT   panašu, kad stabilumo dar neverta tikėtis.

Mes važiavom vaikų parsivežt dieną. Visa laimė, kad vyras vairavo. Prieš akis- kitoj kelio pusėj mašina į griovį nuvažiavo. Lygioj vietoj. Autostradoj. Šalia kitų mašinų nebuvo. 

Man dar buvo mintis iki vienos parduotuvės pavažiuot vakare, bet gerai, kad patingėjau. Kai tokia vairuotoja, tai man blogai būtų, jei būčiau kur į ledą pakliuvus. Sūnus vakare vedė šunį, tai ant laiptų paslydo.

Nors pro langą atrodo, kad šlapia, lyja, tai nežinau, kaip ten tas ledas  balose randasi.

Tie vaikai ima ir užauga. Ir atrodo greitai. Šiandien mano vyriausio sūnaus draugui  suėjo 30. Mes su jo mama draugaujam irgi, tai sužinojau iš jos pasidalinimo. Ir kažkaip keista pasidarė. Na mano sūnus 3,5 metų jaunesnis, bet  kažkaip supratau, kad jau ir maniškiai pradeda artėti prie 30. Jau ne tik nebemaži, bet jau tuoj ir į brandų amžių pereis.

Šiaip nauji metai prasidėjo giliu nusivylimu savim.  Kelis kartus pamačiau save iš šalies, tiek išoriškai, tiek dėl kitokių savybių, kur gal dar turėjau vilties, kad yra kiek geriau, o kai kur net patenkinta jaučiausi Aišku nieko naujo, reikia tiesiog išgyventi. Bet kai pats blogumas būna, tada būna toks etapas, kai tiesiog neturiu kur dėtis.

Bet užtat  liūdėdama pradėjau riešinę. Susivėriau ir susistumdžiau karoliukus ir net kelias eilutes numezgiau.

.