Svarbiausia: neturėti nuostatos, kad NESUSIDERINSIM. Ir savo prioritetus bent virš katino reitinguoti.
W@idaw, kaip tu? Gal pagalbos reikia?
Gadget, aš moku būt optimistė, ir dažnai, bet tiek metų bendraujant jau žinau ne tik savo, bet ir kitų prioritetus. Su manim dažniausiai paprasta. Savo norą išsakiau, organizatorė nebūsiu. Jeigu tiks laikas, mašinoj vietos daug.
Šiandien namie tiek dramų, kad baisu... Noriu ramesnio laiko sau, be įkaitintų nervų.
Gal... Mane tai Čiurlionkė eilinį kartą subiesino, nes atsakymo nesiunčia, paskambinus pasakė, kad neįstojo maniškė, paskui, kad įstojo ... Tada jau brolis dvynys tiek plaikstėsi, kad baisu, nenoriu net rašyt. Gavęs užduotį, nesugeba jos padaryt, užduotis grupinė, draugams dzin, o padaryt reikia su Photoshopu arba Indesign programa, su kuriom dirbti nemokino niekas jų... Buvo skirta darbo laiko mokykloje šią savaitę truputį, bet ten Indesign neatsidarė net, mokytoja dėmesio nekreipė, nu žodžiu... Net nežinau, kiek čia tiesos, bet nafik būtent su tom programom, kai tikrai negalėjo per valandą išmokyti jomis dirbti, net jeigu ir mokė... Kuo jau blogai word'as, paint'as arba Power pointas galų gale, nes esmė tai turinys, o ne programų valdymas, nes nebuvo tokios pamokos jiems. Nuo to siautėjimo iki šiol nervai paviršiuje. O dar mezginį vėl reikia paardyt, vakardienos darbas - velniop. Neišeina man kažkaip atitaikyt tamprumo, perėjus prie apvalaus mezgimo dviejose rašto eilutėse. Kaip negražu, taip negražu. Dar nesu susidūrus, tiesą sakant, su tokia situacija. Ardyt, tai ardyt, bet net nežinau, ką daryt. Tokiu pačių virbalu buvo per tampru. 0,5 didesniu - per laisva. Gal bandyt tuo didesniu, bet tampriau...
Oj Restar, gal kokie magnetiniai laukai
pas mus irgi drrrramos, vertos muilo operos
nieko rimto, bet plę, širdis kaip skauda, akys drėksta...svarbiausia jos išsipliekia, ir apsisukę vėl meiliai bendrauja, o tu lieki kaip kokiu skuduru apdaužyta
Atsiminiau save su sese maždaug man baigiant mokyklą, o ją studentę- amžinai pykdavomės, o nesuprasdavau, ko mama už širdies griebiasi, nes taigi jos tai visai neliečia. Tikrai taip buvau įsitikinus. Kol vaikų neturėjau o dabar- ir su seserim santykiai normslūs. Ir dėl saviškių širdį skauda....
Vakar Vilmą atsiminiau. Garsiai. Su viena sektante kalbėdama- kad organizuodavo vasarą susitikimus Anykščiuose ant pievutės. Jeigu tiek kalbų, vadinasi- PRIVALOM SUSITIKT ŠIĄ VASARĄ.
Siūlau: LIEPOS 9 ANYKŠČIUS.