Ramintas, tu turbūt jauniausia mamytė pas mus
. Kol neprisijungė kitų su mažesniais vaikučiais
.
Pasiilgau Nitės, Abelo... (čia tiesiog minties šuolis)
Mano didžiausia bailė - irgi I-okė
. Bandau įkalti visiems (ir sau), kad nerimauti dėl nežinomybės - normalu, bet kaip gali bijoti to, ko išvis nežinai/nepažįsti. Tai bandom įsivardinti, kas gali būti blogiausio toje "baisioje" situacijoje. Pvz, bijo naujos matematikos mokytojos. Kodėl bijo? Nes jau nauja auklėtoja išgąsdino, kad ta mokytoja labai nemėgsta vėluojančių. "Ar tu vėluoji?". "Ne, aš niekada nevėluoju, bet yra, kas visada vėluoja 15 minučių". "Tai kam reikia bijoti?". Va tokios vat baimės. Suprasčiau, jeigu bijotų, kad visai nesupras matematikos pas tą mokytoją. Bet kol kas niekas nei tokių gandų nepaskleidė, nei ką. Gal kaip tik bus aiškiau.
Nu, o aš bijau, kaip 5-okė grįš namo ir spės į muzikos mokyklą. Nes... tėvai atsilupę, nuvažiuos tai su broliu, o parvažiuot dorai nepamokinom, na, ir nėra visai paprasta, kai reikia kažkur spėti - visur reikia paeiti, pereiti gatves. Pradinė tai buvo šalia ir be gatvės...