Aciu, kartais atrodo, kad gyvenime man per daug sekasi. Neismokau uz save pakovoti, nesistengiu kazka gauti savo jegomis. Neuzsigrudinau, tik susiguziau ir nuplaukiau pasroviui.
Niekas nekaltas, tik as pati. Nei tevai, nei sutuoktinis, nei vaikai ar bendradarbiai. Kartais susivoki, kad viskas daugiau nei akivaizdu. Ka daryti, ko imtis, kad butu gerai. Ir tau, ir kitiems. Visada turejau ta zinojina. Atsakyma i bet koki klausima, bet kokioj situacijoj sprendimas atrode aiskus kaip ant delno. Ir nesamone, kad kazkas nesupranta, kad daro priesingai. Kaip neteisinga. O laikas tik bega.