Sustojam susipažinti su Pantanal šeimininku - rūsčiojo snukio Gordo. Ir lauktuvių jam atvežam.
O jis už lauktuves leidžiasi kepure papuošiamas. Kalėdos gi šiandien, kaip ne kaip. 
Jis net ir paglostomas, paminkomas leidžiasi.
Tiesą pasakius, įsivaizdavau, kad krokodilai yra daug kietesni. O jis, pasirodo, minkštas ir šiltas.
Po kiek laiko mes jam nusibostam, tad apsisuka ir lėtai nukerėplina į vandenį.
Ir dar dantis atsisveikinimui parodo.
Pažeme praskrenda kelios rėksnės papūgos:
Pavažiavę toliau užmatom medyje tupintį tukaną:
Atvažiavom. Eisim žvejoti.
Jau norėjau rėkt "kaip įmanoma paminkyti krokodilą" , pasirodo įmanoma .
Tukanas už kilometro šviečia
Greičiau pasakok kaip jūs ten žvejojot
, pasirodo įmanoma .Tukanas už kilometro šviečia
Greičiau pasakok kaip jūs ten žvejojot
Jau norėjau rėkt "kaip įmanoma paminkyti krokodilą"
, pasirodo įmanoma
Tukanas už kilometro šviečia
Greičiau pasakok kaip jūs ten žvejojot
Kantrybės. Kol kas pasakysiu tiek, kad žvejojom, kaip tikri ekstremalai
Labai gražu. Grožiuosi
Labai gražu. Grožiuosi
Ačiū 
Taigi. Bala. Vanduo dumblinas. Ten gyvenai kaimanai ir piranijos, kurias mes dabar ir žvejosim.
Kokia žavinga vandenėlio spalva
Eiti slidu. Todėl pabijau išsitėkšti su visu fotiku. Padarau kelis kadrus ir fotiką palieku mašinoj.
Bet kokia grožybė tam dumble auga 
