Gaunam po ilgą meškerę, o gerą saują žalios mėsos gabalų ir išklausom instrukcijas. Pirmiausia, apsižiūrėti, ir, jei turim nors mažiausią atvirą žaizdą, likti ant kranto, kitaip būsim suvalgyti. Meškerę užmetant gerokiai pliaukštelėti per vandenį, suskaičiuoti iki trijų ir traukti. Jei laikysim ilgiau ir lauksim, kol tikrai užkibs, ištrauksim meškerę be piranijos, ir be mėsos.
Taigi, brendam. Kas iki liemens, kas ir iki pažastų.
O, kol aš ant kranto su fotiku maluosi, chebra jau laimikį traukia 
Piranijos didesnės, nei jas įsivaizdavau.
Kol visų neišgaudė, brendu į vandenį ir aš. Kimba akimirksniu. Vos užsižiopsai sekundei kitai, kbliuką ištrauki su perpus nukąsta mėsa arba iš viso be jos. Bet jausmas super: tėkšt per vandenį - vienas, du, trys - trukt. Yra. Einam prie rančos mačo, jis nuima nuo kablio, prapjauna mačete žiaunas ir veria žuvis ant pagalio. Vakarienei. Kalėdinei. 
Metu meškerę vėl. Traukiu. Blyn, kas ten per piranija, kad ištraukt sunku? Kad ir didesnės, nei tikėjausi, vis tiek tai tik gero delno dydžio žuveliokai. 
Traukiu stipriau. Ir pasipriešinimas stiprėja. Meškerė linksta. Jau traukiu įsirėžus. Išvelku į paviršių - taigi kaimanas 
. Girdžiu chebra rėkia - statom už Terę !!!!! 
Kabliukas atsilenkia, išsitiesina ir mano laimikis pasprunka 
. Nors gal ir gerai. Vis tiek nemokėčiau jo skaniai paruošt.
Apsidairom atidžiau - aplinkui aiškiai matomi trys kaimanai. Maždaug už 3-4 metrų nuo mūsų. Jiems nubaidyti tereikia pasitaškyti vandeniu, sukelti kažkokį triukšmą. To užtenka, kad jie pasitrauktų atokiau. Nors realiai jie pavojingi tik tiek, kiek konkuruoja piranijų žvejyboj.
Va, mūsų laimikis. Visiems po vieną. Kitas paleidom atgal.
Gražios kokios, blizgančios, spalvas keičiančios
Grįžtam į rančią išalkę, kaip šunys. Kaip tik pietūs paruošti. Priduodam piranijas virėjai, o patys sėdam už stalo.
Toks tikras, teisingas kaimiškas maistas.
Sotūs ir laimingi išsiskirstėm kas sau - vieni pokaičio nusnūst, kiti į dušą gaivintis, o aš su fotiku dairytis aplinkui. Išėjau iš miegamosios patalpos antimašaliniu dustu išsipurkšt. Atsisėdau ant medinių laiptelių. Žiūriu, po manim taip gražiai gyvatė nuvinguriavo. Visai be garso. Jei nebūčiau žiūrėjus ta kryptim, tai tikrai nepastebėčiau.
Karšta. Žiauriai karšta.
Girdžiu, man virš galvos kažkas ciepsi. Ogi lizdas palubėj sukrautas ir motina maitina jauniklį:
Motina jau nuskrido į medžioklę, o šitas viščiukas to net nesuprato. Laukia iššsižiojęs
O taip atrodė mūsų miegamasis. Tiesą pasakius, baiminausi, kad neišsimiegosiu. Bet mano dvejonės nepasitvirtino. Buvo tikrai patogu.
