QUOTE(Subjektyvi @ 2008 07 30, 00:07)
O aš ir neapibendrinau. Kur įskaitei apibendrinimą? Rodos aiškiai priaiškiai išskyriau netyčiukus ir "netyčiukus". 
Papildyta:
Bet toks gyvenimas. Tau nepriimtina, kitoms daug kas priimtina. Ir tai neįvardina kaip melo, intrigos, šlykštaus. Gyvenime daug kas yra ne taip, kaip mums atrodo. Gyventi gyvenimą kiekvienam duota skirtingai ir eiti link tikslo, savo laimės, skirtingu keliu. Tau nepriimtinas vienas, o kitai kitas.
Juk ne veltui sakoma, kad meilėje, kaip kare, visos priemonės pateisinamos.
Ir iš viso tas momento traktavimas kaip melas, nėra visiškai tikslu. Juk skirtingos poros, skirtingos priemonės, skirtingi vaikų pradėjimo periodai. Vienos moterys aklai tiki, kad tas vyras susitaikys su "netyčiuku", ir ją pameta, o kita žino, kad "netyčiukas" sukels tik didelių problemų ir labiau saugosi, apie pokyčius net nesvarsto. Dar kitos žino, kad būtent "netyčiukas" porą dar labiau suartins, suteiks gyvenimo pilnatvės, bus teigiamas postūmis. Ir dažniausiai būna teisios. Taip susikuria šeimos iš reikalo. Po to ar jos laimingos, ar skiriasi, gyvenimas sustato į savas vietas.
Jus taip paviršutiniškai, lengvai su šarmu lakstote per galvas, upps planas chuliganas, upps dar kas nors...
Man tas jūsų pateisinimas toks gyvenimas... Ne mieloji, gyvenimas čia ne prie ko. Jei vadovautis tuo bus pekla, man patinka auto upps... jį nugvelbiu, mat toks gyvenimas, žmonės prisigimdė vaikų ir dėl tam tikrų priežasčių juos paliko, upps... toks gyvenimas. Skambinėja kaliniai lengvatikiams, kabina makaronus, neva giminės nelaimėje čia irgi upss... toks gyvenimo realijos. Moteriškė gviešiasi vyro turtų, padėties, statuso, upps vaikelis... vėl gyvenimo realijos.
Ar tai neegoistiška iš tos moters pusės... Dvi aukos vyras ir vaikas, tam, kad pasiektų tikslą. Na viską vardinkime savais vardais.
Kitas klausimėlis iškilo, ar jus skiriate žodžius SPECIALIA ir NETYČIA. Jei vaikas buvo pradėtas specialiai, kaip įrankis, vardan to, kad pasiektų kažkokį nubrėžtą tikslą, jis net logiškai negali būti netyčiuku.
Stengiuosi gyventi pagal auksinę taisyklę, elgiuosi su žmonėmis taip, kaip noriu, kad su manim elgtųsi. Ir man asmeniškai labai nepatiktų, kad mažiau dorovės skrupulų turintis chamas, manimi manipuliuotu, kad aš iki durnumo esu dorovinga, nes žino, jog aš tuo pačiu neatsakysiu. Ne tepu rankų, ir neatsakau tuo pačiu, bet juos izoliuoju iš savo aplinkos.
Ir tas atsainus vyro vertinimas, oi nereikia taip nuvertinti. Na nuvertino vyrai moterys, dar kabinėjasi į stereotipus, bet tie kurie turį galvą suvokia, iš kur kojos dygsta...
Žinot, per visą savo gyvenimėlį mačiau visko, bet lygi šiolei nemanau, kad žmonės yra sukčiai, melagiai, intrigantai. Didžioji dalis jų yra padorūs. Todėl nemanau, kad chamai, sukčiai ir intrigantai yra gyvenimo druska ir į juos reikia lygiuotis.
Apie karą... tiek to..., bet ir ten yra savo taisyklės, kurių laikosi priešininkai.