liuks, geros naujienos
kai pagalvoji, tai gal ir taip-visi gi sako dėl visko kaltas stresas...atrodo kad nesinervuoji, bet va galvoji, pavyko, nepavyko, aj bus kaip bus...mintys sukasi apie tuos reikalus.... žodžiu, kuo daugiau dirbti reikia ir pavyks
aha, reiks kažkokio pakaitalo ieškoti....anąkart kokosų pieno įsipyliau, tai teko į kriauklę išpilt kavą, kaip neskanu buvo
Įprasi čia žinai, kaip pradėjus gerti kavą be cukraus. Pirmais kartais purtaisi, nes labai neskanu, o po kiek laiko paragauji saldintos ir būna fu fu fu
Jauciau... Dieve, kaip noreciau buti naivi nepatyrus mergaiciuke, bijanti pastoti nuo paklodes ar besibedavojanti, kad pavyko pastoti tik is antro sykio... atsiprasau, man liudesi keicia pyktis ir baisus nusivylimas. Buvau pas seimos gydytoja, liepe pasirodyt uz poros savaiciu, nes gi "niekas cia neaisku, gal apsiskaiciavai" ir "tai dar nieko nereiskia, gali buti tik atsitiktinumas". Jei nebusiu iskraujavus, tai sius echoskopijai ir konsultacijai i ligonine, o jei persileisiu iki tol - siust i Pasikartojanciu persileidimu klinika...klausiau, kodel negali siusti dabar ir pvz. uzrasyti mane abrazijai, tuomet bent istirtu ta puslyte. Sako, jiems neidomu, kas buvo, jie uzsiima prevencija... Toliau teplioja, jau pakaitom su svieziu krauju, galva kaip pradejo skaudeti treciadieni, taip ir nepraeina.... As neesu nevilty, as tik labai labai pykstu ant pasaulio...
o negalima primygtinai reikalauti, kad dabar nukreiptų į pasikartojančių persileidimų kliniką? Na, kad greičiau pradėtų aiškintis, tirtis. Juk bet kokiu atveju pirmi žingsniai bus kontroliniai tyrimai.. kam delsti?
Stiprybės Tau :4u ir pyktis dabar labai suprantama emocija.