Labas mergaitės
Kiek daug naujų narių temoje, vajej, atrodo pusės nebežinau, bet dėl to tik džiugu
Buvau pradingusi..ilgam..Daug visokių bėdelių buvo, labai daug mergaičių rašėt AŽ, atsiprašau, kad neatrašiau ir ačiū už rūpestį, tačiau labai norėjosi nuo visko pailsėti, ir pamiršti viską kas susiję su planavimu..
Nuo ko čia dabar pradėt pasakot net nežinau, turbūt nuo gerosios naujienos - aš laukiuosi
Pilvelyje gyvena du maži leliukai
Mūsų pirmasis ICSI ačiū D buvo sėkmingas.
Nors pradžia buvo tikrai labai baisi..turėjau labai stiprią hyperstimulaiciją..nors mane stimuliavo su mažiausiomis dozėmis, bet vis tiek..ir man ji prasidėjo būtent tada kai pradėjo augti HCG. Gydytojų teigimu jei nebūčiau pastojusi jos nebūtų buvę arba bent jau ne tokia stipri..Gulėjau antakalnio ligoninėje dvi savaites, per kurias man iš pilvo ištraukė 8 litrus skysčių..buvau labai sukilę kepenų fermentai, sutrikusi inkstu veikla..žodžiu ko tik nebuvo..visą tą laiką Žiobakas rūpinosi, skambino, klausė kaip laukausi, skambino skyriaus vedėjui pasiklausti dėl manęs, žodžiu tikrai domėjosi mano sveikata. Bet savijauta tai tragiška buvo, buvau visa išsipūtusi daug labiau turbūt nei moterys būna 9 nėštumo mėnesį, net iš šonų pradėjau jau pūstis ir dusti, todėl teko su narkoze statysi vamzdelį į pilvą ir traukti skysčius nes ilgiau laukti jau nebuvo galima.. Oj..greičiau pamiršt man visą tai..žodžiu, IVF tikrai rimtas reikalas, taip, daug kam eina ir praeina, bet apie galimas pasekmes taip pat reiktų labai gerai pagalvoti, o juk aš turėjau tik
polinkį į PKS o ne patį sindromą, ir AMH mano šiek tiek virš 4..bet va, neišvengiau tos baisybės.. Per tą laiką kol gulėjau ligoninėje prisinervavau ir dėl nėštumo.
Vienu metu buvo sulėtėjęs HCG augimas, tai manėm, kad jau viskas bus, bet ačiū D, po kelių dienų pakartojus HCG rado jau geroookai paaugusius skaičius.
Per pirmą echoskopą 5+ savaitės pamatė tik puslytes, viduj dar nieko nematė, ir tai sakė, kad viena atrodo kažkokia mažytė, neaišku ar ji išliks. Tuomet po kurio laiko 6+ savaitės vėl padarius echoskopą jau pamatė ir embrioniukus, bet taip pat sakė, kad vienas lyg ir kiek mažesnis. Bet viskas gerai, dabar pilvelyje šiltai įsitaisė abu ir tolygiai auga.
Bet čia mano nervai nesibaigė..praeitą savaitę nusišlapinus pastebėjau ant popieriaus kraujo..iš kart paskambinau vyrui - važiuojam į ligoninę.
Atvykus dar kurį laiką sėdėjau priimamajam, laukiau kol kas nors mane apžiūrės. Atėjo skyriaus vedėjas, gavau velnių ko iš vis čia atvažiavau ir kad gal net nekraujuoju jei tik ant popieriaus pasirodė..bet pažiūrėjo ant kėdės, sako - nu jo, yra. Iš pradžių sako "ligoninės sienos negydo, gali gulėti ir namie", bet matė, kad esu visa apsiašarojusi, tai šiek tiek sušvelnino toną, ir sako guldom į ligoninę, nes jei ką ir mes save kaltinsim ir tu save. Taip pragulėjau iki vakar su diagnoze - gresiantis persileidimas. Bet daugiau per tas penkias dienas nei kart netepliojo tik šiek tiek pamaudė pilvo apačią, tad nuo vakar jau ilsiuosi namuose.
Šiandien buvau padidintos rizikos nėštumo kabinete, turėjau pirmąjį didijį echo (nors prieš tai turėjau laaabai daug mažų echoskopijų/greitų patirkinimų ar plaką širdelės), išžiūrėjo visaip kaip, išmatavo - viskas gerai
abu leliukai sveiki, labai panašaus dydžio (skiriasi per pora mm), atitinka laiką pagal mėnesines (vienas 12+3 kitas 12+4 sav.), jokių defektų nemato
šeštadienį einu priduoti kraujuko dėl Dauno, Edwardso/Patau sindromų, nors pagal sprando raukšleles kaip suprantu viskas gerai
Tai va, labai tikiuosi, kad tas pakraujavimas buvo vienkartinis ir daugiau mažiukai nebesugalvos taip su manim papokštauti
Ką galiu pasakyti, iš pradžių labai jaudinausi ar dėti du embrionus, bet žinoma dėjom, kad būtų daugiau šansų pastoti, bet vis galvojau kaip bus jei užkibs abu, o dabar negaliu nei įsivaizduoti, kad galėčiau bent vieno iš jų netekti. Noriu jų abiejų..savo mažų leliukų
Atsiprašau, kad aš kaip jaunas mėnulis vis atsirandu ir dingstu, bet pastaruosius kelis mėnesius tikrai norėjosi atrodo nuo visko pabėgti
Tad nelabai žinau kuo jūs gyvenate..
Sakykit, o kur dingo visos susiplanavusios, kad tokia tuščia susiplanavusių temutė? Gal persikėlė į kokią uždarą grupę/kaip į ją patekti?
nors man OT dažniausiai padeda greit nusiraminti, į galą ciklo pasidarau ir jei visai blankus, tai galiu ramiai miegot, na o jei ryškokas, tai verta ir NT pasigadint po kelių dienų
Prieš tai kelis ciklus tai net nespėjau taip pasinervinti, nes mm ateidavo per aksti, o dabar kai normalus ciklas, tai grįžo mano "o gal" 
nors pabandyt visada įdomu! 
Dabar toookia pavargusi darbe sėdžiu... Galva svaigsta, miego norisi, jėgų nėr 
