Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

ka tu zinai, ka as darau? vel MATAI?
Papildyta:

nu taip, kai nera meiles, gali, net ne tai, kad gali, o anksciau ar veliau garantuotai netiks
Papildyta:

ka cia suskelei, koki vyra Given, buvusi, vel parsivede namo?

Jūs kada nors buvote mylima, bet nemylinti?

Nieko nėr geriau, jei esi mylima ir mylinti. Ir visai nieko gero, kai esi tik mylinti arba tik mylima.

Nenustips, alkoholis nereikalingasmzogui, kad gyventi.

Bet tai koks geris zmogu palaikyti priklausomybese, kurios ji varo i kapus?
Gal negaves pinigu is alkio ir salcio kazko imsis issiblaives, o jei nuolat uztikrinama narkkotiku tekme ?

Visi savaip suprantam pagalba, matomai...

Del selpimo pritariu Idomuciai,mafijos klesti. Jau seniai neduodu centu, esu pirkus maisto, manau geriausia padet tiesiogiai maistu, rubais, dar kuo, o ne pinigais. Jie iseis vejais.
Ir prie ko cia lyginimasis su savim, savo priklausomybem? Ar nors viena cia priklausoma nuo kazko tiek, kad verciau patenkins savo priklausomybe nei pirks maisto uz paskutinius eur? 🤔

ne

sutinku, as ta fraze ir suprantu taip, kad kai moteris pamilsta ji tampa silpna, ir jei vyras irgi ja myli tada ji pasidaro stipri ir jai uzauga sparnai. O vienpuse meile yra , manau, skausminga, bet as kazkodel tikiu, kad ji neamzina....kazin ar is vis buna vienpuse meile, gal greiciau susizavejimas, potraukis, prisirisimai ar kaprizai
Papildyta:
Viena karta suselpiau is paziuros narkomana, sedinti prie parduotuves su suniuku , nupirkau jam sausainiu, o suniukui maistuko.

Gal ir gerai. Nes tai viena iš bjauresnių būsenų.

Nu supratimas matyt priklauso nuo to, kaip skaitom ir ką papildomo į tą frazę įdedam. Nes parašyta tai ne taip. Kaip manot, kodėl tai taikoma moteriai? Ar vyrams yra kitaip?

Daug meilių nėra amžinos, daug jų yra skausmingų tam tikru etapu. Galima aišku postringauti, kad matyt tada jos netikros buvo. Bet tuo laiku, kai žmonės taip jaučiasi, tai tos meilės pačios tikriausios. Pvz. jei po 20 metų supranti, kad praėjo, ar dėl to mažiau tikri tie 20 metų buvo?

P.S.: kai myli tave, o tu nemyli, tai yra bjauru. Nesvarbu kiek tai tikra. Tikiesi, kad tai truks trumpai ir tiek. Arba išnyksti iš horizonto kaip dūmas, kad nežinotum kiek ten tikra buvo ir kiek ilgai truko.

cambse, ko taip širsti? kad tau prie bambalio nedavė?
Papildyta:

žinoma, bet kurį variantą rinktumėtės, jei būtų tik vienas?

O, jei gyvenime viskas būtų taip paprasta. Meilė meilei nelygi, o jei dar pradėsim apie tai, kaip ta meilė gali būti išreiškiama... Savanaudiškai žiūrint - būti mylimai dažnai yra paprasčiau. Apsisukau, nuėjau ir apsi..k tu su savo bėdom. Bet tam tikrom aplinkybėm esant rinkčiausi būti mylinti. Nes aš jau moku su savo jausmais gyventi neknisant proto kitiems. O kai kurie žmonės to nemoka. Ir tai gali sukelti daug daugiau nepatogumų. Žodžiu, neturiu aš vieno atsakymo. Jis priklauso nuo daug aplinkybių, kurių į vieną lozungą neįdėsi.

Vieną kartą per savo 40+ metų...
Mdaaaaaaass...

Aš narkomanui nesu nė karto davusi Bent jau sąmoningai. Yr matyt kur tobulėti

Zinoma, cia tik viena vieno zmogaus fraze, nezinau, ka jis apie vyrus galvoja. Bet as manyciau vyram tikrai kitaip, nes jie vyriskas pradas: Jan, jega, verzlumas, iniciatyva, jie turi viska savyje, kad asistuotu moteriai, kuria isimylejo ir taip sulauktu jos demesio ir meiles, todel isimyleje , manau, ji etik igauna energijos . Moteris tikrai gali pamilti, jei vyras del jos stengsis, kazka gero darys, abejoju ar vyras nors vienas pamilo moteri, kuri paskui ji lakste
As nelabai tikiu tokia meile, kaip pasakoje lydekai paliepus, pamaciau ir pamilau, kaip sakiau buna gal isimylejimas, susizavejimas, gal aistra, bet be santykiu kurimo, be abipusio rysio as netikiu meile, arba as meile ne tai vadinu...Gal ir skirtingiem zmonem skirtinga ta meile, pagal pati zmogu, kazkam meile - aistra, kazkam prisirisimas, ar kaip pvz Idomuciai atsakomybe ir preiga... O gal ir fazes meiles buna, kai ji auga, is pradziu susizavi, pamazu pamilsti, prisirisi, prisiimi atsakomybe, jauti, kad tas zmogus tampa tavo dalimi ir tu jo, kad jus viena bendra... meile ne emocija ir ne jausmas, kad praeitu, tai kasdieninis isipareigojimas, kurimas, ir taip buna periodu, kai atrodo sirdyje nieko nejauti, arba jauti tik skausma, bet tai praeina, jei zmones perlipa savo kaprizus, egoizma, jei sugeba atelisti, nes atleisti visada buna uz ka per visa gyvenima, tada vel jauti ta meile sirdyje, ta artuma zmogaus, kuris sirdyje...meil egludina zmogaus sirdi , kaip deimanta...
Ir aisku cia mes nenusakysim, kas ta meile ir jos visu vingiu, tiek poetai, rasytojai, meninikai bande ja isreiksti, tai kazkoks slaptingas ir nuostabus dalykas musu pasaulyje, be jo butu nyku...
ir jei yra ta nelaiminga meile, geriau jau tokia, nei jokiso pe gyvenima...
Papildyta:

narkomana tikrai viena karta, jei atmintis nepaveda, nu nezinau, aisku, as jam testu nedariau, kaip ir nezinau ar kokie gatves muzikantai ne narkomanai, bet jie bent kazka daro.
Siaip nereikia valkatauti Airijoje zmonem, yra prieglobsciai, pilna darbu , pasalpos galu gale.
As, manau, narkomanam, kitaip reiktu padeti.

Ok, apie pradus aš gal nesiplėsiu. Pasakysiu tik tiek, kad tai perdėta ir sukurta pritempti tiems vaidmenims, kurie kažkada buvo sukurti. IMHO.

Tikrai ne. Bent jau aš negaliu. Bet gal aš ne moteris. Nežinau. Pastangos iš žmogaus, kuris manęs netraukia jokiu kampu yra nulio vertės. Nepamilau nė vieno, kuris paskui mane lakstė. Ir neplanuoju to daryti.

Kitaip tariant, jums meilė - darbas? Nu gal. kiekvienam savo.

P.S.: aš turbūt nebetęsiu šios diskusijos apie deimantus, poetus, ar paslaptis bei stebuklus. Ne todėl, kad manau jog tai netiesa. Tiesiog man tai tuščia ir nieko nereiškia. Nereikia mano širdies gludinti. Viskas su ja ok. Nereikia ir man nelaimingos meilės vietoj "jokios", nes aš nematau jokios prasmės nelaimėje. Ir nesuprantu aš tų teorijų apie paslaptis. Mano meilė labai žemiška. Ir labai paprasta. Bent jau iki šiol. Nėra joje jokių dramų. Gal dėl to ir nesuprantu aš tų deimantų alegorijų. Man tai skamba kaip pasiteisinimas šūdinam gyvenimui (tikrai nieko asmeniškai Jums netaikau). Tipo aš čia mylėjau, kentėjau, viską tau atleidau, deimanto kampus gludinau ir nepaisant to, kad šūdo krūvos buvo, vis tiek buvo gerai, nes aš MYLĖJAU... Blah... Skaitykit, please, kaip sarkazmą situacijai/diskusijai, bet ne asmeniškai. Tikrai nenoriu nieko įžeisti ir teoriškai suprantu, kad yra ir kitaip mąstančių žmonių, kurie turi teisę į savo tiesas