Tęsinys: kur rasti vyrą, kai tau... O ką, jei...

Man sunku suprasti Moontes poziuri. As visa gyvenima norejau saziningumo iki kaulu smegenu, net jei skauda.
Labai geras berods Idomucios pvz su verslu, draugubir kinietiskom prekem. Na tikrai, artimas zmogus numenkinamas iki tiek, kad verslas, pinigai atrodo rimciau ir svarbiau?
Papildyta:

Na taip, atleisti reikia, bet labiausiai del saves
Ir tai ne tas pats, kas vel pasitiketi, kurti toliau seima ir tt.
Kartaisnos tiesu neverta testi, ir budamas saziningas zmogus kartais supras, kodel jam neatleidziama (jis nepriimamas atgal) ir tai priims.

Moonte, kodel nepatinka kin
Todel, kad ji yra trintuke. Sugebejo apsimeluot, keliose temose. Brekcijai siule " neidomu gerbeja", su " neidomiaiis ejo i pasimatymus Nidoj", teige kad ziuri isvertus pilva su alum prie tv ekrano, ko pasekoje neige turinti tw namie...
Man nepatinka trintujai melagiai.
Atrado ji kita portala. Todel neturi laiko.

Metuose zmones, maziau kategoriski, labiau atlaidesni, yra supratingi, nes gyvenimo patirtis suteikia galimybe izvelgti tai, ko nemato skubanti, dirbanti, jaunoji karta. As visada skubejau, begau, dirbau, ir sunus kartu su manimi. Per ta skubejima, nevisada, susivoki aplinkoje, vaiko emocijose, nes truksta laiko, visur reikia suspeti. Kai metuose zmogus, turedamas laiko ir begaline meile savo vaikam, anukam, dalinasi savo ismintimi jiem suprantama kalba. Tai Dievo dovana. Gaila, kad nevisada sovokiame, kad susvetimeje, mes apdaliname visu pirma savo vaikus.
Ko as labiausiai gailiuosi, kad mano tetis mire, dar negimus sunui. Jei jis butu gyvas, sunaus pasauleziura butu turtingesne.

Kokios klaidos? koks sansas?
Papildyta:


Tu jamama

Kai man buvo tiek metu kiek paciai, as masciau panasiai. Iki pamelynavimo gincyjausi su Mediniu. Dabar, ziurint kas vyskta aplinkui, del ko skiriasi zmones, man atrodo, kad tai tikrai nera priezastis skyrybom. Kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad skirtis reikia saltu protu, kai mastymo neitakoja ambicijos, puikybe, skausmas, savigaila, saviplaka ir visoks kitas emociju buketas.

Manau, kad Jusu kartai bus dar sudetingiau, nes labai suniveliuotos ribos, atsiranda nauju nesitikimybes formu ir galimybiu buti nesitikimam. Visa tai, ko is esmes budami jauni neturejo mano kartos zmones.

****************

Velgi, as nesu pati patyrusi, kai isduodmas mano pasitikejimas. Bet, as turiu kita patirti, kaip minejau sunena, kuris buvo neistikimas savo zmonai. Kuris atgailauja del to... Ir, labai viliuosi to nekartos.

Ko as nesuprantu, kodel manoma, kad tersti kitam siela yra gerai?
Nekarta teko stebeti, kai recidivistas prisika sutuoktiniui dusia, pasakes tiesa, nuramines savo sazine. Klapso akutemis, ko tu nori, as gi prisipazinau, mano nusizengimas kaip ir legalizuotas, tu informuota. O jei dar neduok Dieve moteriske tokiam atlesitu. Uuuuuu... Tada jau turi is dalies prisiimti atsakomybe, kad nesioja ragus, ji juk informuota buvo.

Kita vertus, kas duos garantijas, kad kitas bus neva geresnis. ar istiesu tas neistikimybes faktas, anuliuoja visa tai kas buvo? Na jei taip lengvai del vienkartinio nukrypimo paleidziamas zmogus, gal tos meiles ir nebuvo?
Papildyta:


Paprastas, elementarus, kuri turetu gauti kiekveinas suklydes. O klaidas darome visi, tame tarpe ir as ir pati, cambala. Zinoma, musu klaidos gali buti skirtingos, bet ne ka maziau gali itakoti kitu gyvenimus. Mes ne Dievai, mums lemta klysti, atgailauti ir galimai vel daryti kitokas, bet kalidas, kurias dazniausiai mus mylintis zmones atleidzia, suteikdami sansa.

Bla bla bla. Ar jusu isrisima galetu gaut ubunte?
As ubunte saudyciau . Prisiekiu.

Ir vel negatyvas.

Koki isrisima? AS ne Dievas. Kita vertus, as gi jos nemyliu, tik mylintis zmones yra pakantesni vienas kito silpnybems.

Ir dar, jei pastebejai, as nekalbejau apie atleidima recidivistam, zmonems, kurie sistematiskai, be atgailos daro tas pacias klaidas.

Kaip suprast?

Kame?

Toks gyvenimas. Kodel hipotetine diskusija apie gyvenimiska situacija yra negatyvas? Juk niekas neperejo i asmeniskumus, nekibo vienas kitam i atlapus.

Tai kokia isvada šiandieniu diskusiju?

Papildyta:

Kaip tai nepereita i asmeniskumus? Akla pasidarei?
Tik iejau i tema ir is karto i akis paskutinis postas 'as užmusčiau umbutrę'
Cia normalaus zmogaus postas?

Moonte,
Prisipazinimas yra teigiamas zingsnis, bet tai nera tolygu kaltes ispirkimui, kodel tapatini?
Kodel nesakyti, neva neskaudinti? O jei paaiskes po n laiko? Bus slykstu iki apsivemimo,suters VISA ta laika, kuris buvo pragyventas su isdavyste.
Sazininga yra duoti zmogui pasirinkti, ar jis gales atleisti ir su tokiu zmogum gyventi toliau.