QUOTE(Wild DreaMer @ 2020 01 12, 19:05)
*Taip, santykiu krize gali/daznaiausiai yra abieju kalte. Bet nuejimas i sona, visgi tik einanciojo pasirinkimas.
** Neistikimybe nera ''vienas nusizengimas''. Tai yra pasirinkimas. Gal but planuotas, gal but ne. Tai yra melas, apgaule, nepagarba. Atemimas is kito zmogaus pasirinkimo teise tolesniam savo gyvenimo keliui. Ypac jeigu zinojimas isduotajai pusei yra svarbus. Tarkim Montekrista nenoretu zinoti - saunu. Bet jeigu zmogus noretu zinoti, kas turi teise atimti ta galimybe is jo?
Dauginimasis, ar poreikis patenkinti alki, troskuli ir t.t. Vnz egzistenciniai zmogaus poreikiai, kurie is esmes turi buti patenkinti, tam kad isgyvnetu. Nes kitokiu atveju jaus jaus alki, troskuli, neprates gimine, ismirs kaip rusis. Juk nebereikalo, neretai zmones kai kalba apie seksa vartoja terminus susijusius su maistu.
Todel man kyla klausimas, ar galima kaltinti istroskusi zmogu, kad jis nesusilaike, gere ne is kristolines taures o is balutes, nes labai istroskes buvo? Kai neva neisdaves sutuoktinis kristoline taure laike indaujoj, nenaudojo jos pagal paskirti.
Ar jis, salimais esantis zmogus nesa atsakomybe, kad nepatenkino, ar neskaito reikalingu patenkinti kitos puses tiek dvasinius tiek fizinius poreikius?
Juk mes visi turime teise. KOdel teise i tiesa yra virsesne, uz teise i pilnaverti gyvenima seimoje?
Siuo atveju as nekalbu apie zmones, kurie sistematiskai laksto po svetimas lovas.
Papildyta:
QUOTE(Wild DreaMer @ 2020 01 12, 19:41)
Sutinku. Tad manau, kad norejimas/nenorejimas zinoti idealiausiai turetu buti aptariamas santykiu pradzioje. Tada negaliotu pasiteisinimas ''as tau nesakiau, nes nenorejau skaudinti/nes tai nieko nereiske ir tt ir pan''.
Hipotetiskai aptarti ir reliai susidurti su situacija ne tas pats. Tai tik teorija praktika rodo visai ka kita.
Nekarta maciau situacija, galima sakyti chrestomatine.
Drauge suzino, kad prietelkos vyras jai nesitikimas, ir jai atraportuoja. Kyla sarsalas, sutuoktiniai susitaiko. Spekit, kas lieka didziausias kaltininkas? Teisingai, drauge, kad pasake taip pageidaujama tiesa, juk vaikysteje buvo susitarusios.
O paskui ta nabage stebisi kodel, susitaikiusi su vyru drauge, su ja nebendrauja, snairai ziuri. Buna ir kitoks variantas, kad padekoja, bet praso supratingumo, mat vyras jai svarbiau, o jis isdavikes drauges akyse matyti negali.Skirtis ji neketina, susitaike, pazadejo daugiau to nedaryti. Tad renkasi vyra, todel turi geradarei apsakyti sudie.
Papildyta:
Ir dar toks apstebejimas is gyvenimo.
Kad diduma isduodamu jaucia kad ju antra puse neistikima, ypac jei neistikimybe yra ne vienkartine.
Man labai idomu stebeti tokia situacija. Manau mes esame visi susidure su panasia situacija, kad visi aplinkiniai zino, net snabzdasi tarpusavyje, varto akis ir t.t. O tam kam privalu zinoti, NEZINO, po norisimi viskas vyksta, o ansai aklut aklutelis...
Ir as galvojau kodel taip vyksta, o todel, kad neva isduotoji puse tiesiog nenori neva zinoti tiesos, nesvarbu ka ji deklaravo apie noras zinoti Tiesa. Ji zino tiesa, bet tai pusei lengviau vaidinti, kad jos nezino. Nes zinojimas, iapreigoja imtis veiksmu, kuriu imtis nesinori.
Sioje situacijoje idomu tai, kad isduotoji puse galu gale negali toliau vaidinti nieko nezinanti, turi sureaguoti, kaip marionete pradeda vykdyti visuomenes jam primetama vaidmeni. Kai ji, nori ir toliau vaidinti nezinia, nes jam taip patogiau gyventi. Ir va visas tas negatyvas, neretai nukreipiamas i ta zmogu, kuris neva atveria akis, pasako niekam nereikalinga tiesa.