QUOTE(given444 @ 2020 01 16, 21:54)
tas ir idomu Idomucia, kad tau skyrybos prilygsta bomboms...
o tai kokiu virstum, jei realiai tavo akyse artimuosius nukapotu, tave pati tremtyje visaip niekintu? kankintu? tavo MB pagrobtu, liktum be nieko?
ir žinai, kad negali niekuo numalšinti skausmo. net nužudžius kaltininką, ar MB gražinsi iš kapo? ar ateis ji per duris?
tikrai tuomet tau lengviau mirti(nusigalabyti), nei gyventi su savo mešlu viduje, savo vidiniais demonais.
o tai kokiu virstum, jei realiai tavo akyse artimuosius nukapotu, tave pati tremtyje visaip niekintu? kankintu? tavo MB pagrobtu, liktum be nieko?
ir žinai, kad negali niekuo numalšinti skausmo. net nužudžius kaltininką, ar MB gražinsi iš kapo? ar ateis ji per duris?
tikrai tuomet tau lengviau mirti(nusigalabyti), nei gyventi su savo mešlu viduje, savo vidiniais demonais.
Tai va, kai kazkas jaucia skyrybas kaip bombos sprogima ir sudegintus namus, taiga protu nieko neirodysi, kad ir kokiu terminu bei loginiu paaiskinimu pateiktum. Yra toks isgyvenimas/jausmas/is to ar pries tai kylanti vertybe, kuria zmogus taip mato/vertina/jaucia. Ir mes visi, kurie jauciam kitaip bei vertinam-turim to stoka anot matanciojo, negebam matyti taip, kaip jis. Kam tuomet diskusijos? Va cia ir yra tas siurpusis momentas, kad visi mes esame istatyti I tam tikras vezes. Gal kiti I seklesnes, nezinau...Perskaiciau neseniai D. Tartt "Dagilis". Tokia atmosferine knyga...nereali rasytoja.