<blockquote class="ipsBlockquote" data-author="Lisitėja2" data-cid="72598361" data-time="1580471785">
<div>
<p>Jei tu gyveni užsienyje, ir nieko negauni iš Lietuvos, tai atsisakyk pilietybės, ir būsi nieko neskolinga, ir sūnui nereikės tarnauti armijoje.</p>
<p>Tik nepasakok, atvažiuoja emigrantai atostogų, susimoka po keliolika eu PSD, ir tada dantis tvarkosi, gydosi, kai kurie ir planines operacija pas mus pasidaro.</p>
</div>
</blockquote>
<p> </p>
<p>Mane visada išmuša iš vėžių toks drabstymąsis, kas biški: atsisakyk pilietybės. Jūs neturit empatijos žmogui gyvenančiam kitoje šalyje. Nesad buvę jo vietoje, neįsivaizduojate ką jis jaučia, ką galvoja, todėl ir taškotės tokiais posakiais, neva čia dzin.. imu ir atsisakau. Ne apie fizinius rūpesčius kalbu, o apie moralinius. Net jei negyveni Lietuvoje, tas pasas žmogui kažką reiškia. Dalis savęs, dalis savo tėvų, senelių. Negali to imti ir išmesti. </p>
<p>Aš duosiu pavyzdį su tėvais. Jūs tėvų lengvai atsisakote? Pvz ne taip užaugino, kažko neleido, nedavė, gal liko kažkokių nuoskaudų? Ir, vat išmetat lengvai juos iš gyvenimo? Neslaugot senatvėje, neprižiūrit, kapų nelankot? Kiek žmonių lankosi pas psichologus, nesusitvarko savo gyvenimo būtent dėl tėvų klaidų, bet ir tai nemeta jų, neatsisako. Tai va, taip ir lietuviškas pasas. Nu nesinori jo atsisakyti. Nežiūrint to, kur gyveni. </p>
<p> </p>
<p>Ir iš karto atsakau, nes jau praktiškai žinau ką sakysit: ne, nevažiuoju į kirpyklas, nevažiuoju pas dantistus. Neturiu pašalpų, už nekilnojamą turtą moku mokesčius. Išvažiavau ne dėl to, kad LT bloga, nemanau, kad ji man kažką skolinga, kažko nedavė ar pan. Vaikai kalba, rašo, skaičiuoja lietuviškai. Gyvenu kitur, bet Lietuvą myliu ir mylėsiu. Paso neatsisakysiu nė už ką. Bet, kad mano vaikai tarnautų kariuomenėje jeigu gyvens užsienyje irgi nenoriu. Jeigu grįš į Lietuvą, - taip, įstatymas yra įstatymas. Bet, kol gyvens užsienyje nenoriu, kad būtų priklausomi nuo LT įstatymų. </p>
<p>
Papildyta:
Ir, šiaip galvoju paprastai. Pasaulis pažengęs į priekį, o mums vis dar užsifiksavę, kad mus puls, griebs, okupuos. Šiuolaikiniai karai jau ne šautuvu vyksta. Va, hakeriai, virusai visokie. Bombos.
Reikia ne tik į raumenis investuoti, bet ir į žmonių protą.
as buciau uz stipresni fizini pasiruosima mokykloje, kad daugiau judetu. Galima ir su tais ginklais apmokinti naudotis, mes jau pirmoje klaseje saudeme i taikinius, lakstem su dujokaukem
As jau nespejau, bet sesuo vyresne mokesi kaip kalasnikova visa isrinkti sudeti, naudotis. O kariuomeneje lai profesionalai tarnauja.
Man labai liudna kartais del supreisinimo vykstancio paskutiniiu metu emigrantai, neemigrantai, kazkam matyt naudos yra is to nuolat zmoniu kirsinimo ir tokiu istatymo kurimo kurie kirsina.