aš dėl savo vyrų negalvojau nieko konkrečiai. turėjau, tiesa, vieną norą - kad būtų dvasingi, tikėtų dievu, su ateistais būčiau negalėjusi...
man buvo svarbu - unconditional love...į nieką nežiūrėjau.
dabar baisu išvis konkrečiai kažką galvoti.
norisi - trumpai - kaip visi sako - vyro pagal savo širdį. jeigu dievas yra, gal jis tokį ir siųs. gal tai bus daug vėliau. gal 60 50,42, 47... o gal man skirtas vienatvės kelias ir jis irgi pats nuostabiausias. kas ten žino.
o gal kažką pažinojau, bet net neįtari, kad tai bus tas žmogus (bent jau vėl kažkuriuo periodu, kad ir 10-15m.)
noris sakyt amžinai - bet susigūžti, kai matai, kai šitiek santuokų iš celebrities tarpo suyra akyse.... ir dar jos sako....: "mes iki to ėjome dešimt metų....
bet kokius atveju, niekad nesu buvus online niekur. tai nžn, ką atves, tą.
vis dar galvoju, kad bus koks atsitiktinumas.
vis galvodavau kad reiktų į speeddatingą nueiti, bet vis nenuvarydavau.
bet čia tik tam, kad ant blogo vėl užsišokus, lengviau būtų pasiteisinti: bent jau ne aš tą specialiai planavau.
aišku, geriausia taip apsikuopti savyje, kad pritrauktum tą, kurio reikia. ligotas - pritraukia ligonį, sveikas - sveiką, sveikstantis - sveikstantį.
taip sakoma. bet nežinau, ar jau tikiu tuo mirror effect.