Jei išėjo kalba apie knygas, tai man dabar ant bangos Mika Waltari, suomių romanistas.Man patinka istorinės knygos.
Remarką labai mėgstu, veža jo specifinis šviesus liūdesys.Turiu beveik jo visas knygas.
Patiko Alchemikas,Paulo Coelho.
Savu laiku labai mėgau Ivanauskaitę, turėjau beveik visas jos knygas.Bet pernai pajutau,kad jos mane slegia ir liūdina, atidaviau į biblioteką.
Karlą Majų,Kuperį,Lizelotę Velskop-Hendrich apie indėnus perskaičiau dar paauglystėje.
Sabaliauskaitė patiko, bet ne tiek,kad norėčiau jos knygas turėti namuose.
Dabar skaitymą stipriai užmečiau.Neužsikabinu niekur.Nenoriu kad liūdintų, bet nenoriu ir banalaus skaitalo.Nežinau pati ko noriu.
Lygiai tas pats su Ivanauskaite nutiko man. Tik gana anksti. Jos knygas ryjau paaglysteje iki 22 m mazdaug, kai pajutau, kad jos labai sunkios, depresyvios. Mane labai Placebas stipriai veikdavo. Lyg perimdavau personazu beviltiskumo jausma.
Lisiteja, skaityk Tarytum vanduo sokoladui. Geniali knyga.