Dabar toje knygoje kuria skaitau yra aiskinama, kad siela , palikusi kuna ir gryzusi i visata - tikruosius namus - pirmiausiai ilsisi, tada nagrinja ka patyrusi, tada daro isvadas ir mokosi is klaidu ir vel su nauja ismintimi gryzta testi kas pradeta.I viena is mokyko daliu ir ieina materijos kurimo mokimasis - tai energijos valdymas tam tikru budu, kai sukuri akmeni, smeli, vandeni, gyvi, tik kazkodel yra lengviau kurti materija kietame pavidale.Todel kai SB materializuoja daiktus, zmones save suvokiantys kaip kuna, netiki juo, bet jei suvokiame skirtuma ir zinome kad siela tai tikrasis jis ,siela, kurios bustas yra fizinis zmogaus kunas, nieko neimanomo nera - siela , pasinaudodama kuno pagalba, manifestuoja tai ka mano reikalingu, siuo atveju butu auksinis ziedas...nieko tame paslaptingo ar apgaulingo.Esme yra tikejime ir saves suvokime.Dar ten rasoma apie sielu grupes, kurios pagal branduma skiriasi savo spalvomis.Kai siela pasiekia tam tikra ismanymo ir isgyvenimu lyhi, ima kisti jos spalva, todel nieko paslepti neimanoma, va ir sakoma, kad Dievas viska mato...
