"jis visapusiskai stovi zemiau uz mane ir neprilygsta mano didziam protui"
Apturejom keleta gincu, kuriose jis nesugebejo prieiti logisku isvadu arba sugebejo iki ju prieiti gerokai veliau nei as.
Mano problema ta, kad as daugiau i darba pasitelkiu prota, o ne sirdi net ir santykiuose. Vyruose man visuomet ganetinai sekesi as jiems patinku, jie mane kadrina, bet pamate, kad nesu meilute, daznai atsala. Dabartiniam draugui nesutrukde jokie mano atsikalbinejimai ir konfrontacijos, kuo jis mane ir papirko.
Turiu pavyzdi, artima giminaite. Pati su dviem aukstaisiais, istekejusi uz vyro, kuris baiges tik vidurine. Neskaitant to, kad jis ja myli, iskyla problemu kurias ji sieja butent su socialiniu lygiu del alkoholio, keikimosi (=kaip statybininkas) ir atsainaus poziurio i gyvenimiskus dalykus.
P.S. O siaip matyt kad noreciau buti su juo, bet nenoriu padaryt antros klaidos (ta prasme skirtis antra karta) tai vis bandau ieskoti trukumu ir numatyti galimas nesekmes i prieki.
Papildyta:
QUOTE(varveklis @ 2006 07 30, 20:02)
kad tarp žmogaus, dirbančio techninį ir protinį darbą yra skirtumas ir sunku rasti bendrą kalbą, tai sutinku.
Elementarus pavyzdys. Kazkokia situacija. Mes aiskinames, kodel yra taip. As logiskai sudelioju mintis ir turiu atsakyma per dvi minutes, o jis tebegalvoja ir spelioja kazkokius kvailus variantus kol po 10 min. sako "aaa, taigi sitaip!" (pagaliau pataike)
