QUOTE(Subjektyvi @ 2008 06 18, 11:12)
Moonte, toks ir skirtumas tarp žmonių, vėl gi primenu pasirinkimo kitame kriterijus, prioritetus ir t.t. Viena renkasi senį, kitą renkasi jauną. Viena renkasi darbininkų sąrašuose, kita tarp aukštąjį baigusių ir karjeristų. Viena renkasi lietuvį, kita tik užsienietį. Viena renkasi vargšą, kita turtuolį.
Jei jai/joms gera nuo jų pasirinkimo - valio. Bet tam ir yra atranka, natūrali atranka, kas tau arčiau dūšios, su kuo tu nori nugyventi visą gyvenimą ir su kuo nori vaikus gimdyti.
Jei jai/joms gera nuo jų pasirinkimo - valio. Bet tam ir yra atranka, natūrali atranka, kas tau arčiau dūšios, su kuo tu nori nugyventi visą gyvenimą ir su kuo nori vaikus gimdyti.
Bet juk klaba eina apie erudiciją, mentalitetą. Taip, mes renkamės tai, kas mums tinka ir patinka, bet tada nereikia menkinti savo pasirinktą objektą, jei tavo pasirinkimas pasirodė netinkamas.
Jūsų parašyme jaučiasi diskriminacinis momentas. Senis priešpastatomas jaunam, darbininkų sąrašai priešpastatomi baigusius aukštąjį mokslą, ar darančius karjerą.
Tarkim senis galima įvardinti: brandus, matęs gyvenimą.
O jaunas, galima parašyti ir pienburnis, nebrendyla.
Rodos, kas čia tokio, tik keli žodžiai, o kaip pakeičia parašymo esmę, požiūrį į žmogų, pagarbą jam, išviešina rašančiojo nuostatas.
Čia greičiausiai ir pakastas šuo, visa mūsų su jumis diskusijos esmė.
Dieve mano, kaip aš nekenčiu sąrašu, lentelių, etikečių, rėmų...
Ne jau jus galvojate, kad viskas stabilu ir nekintamta... Tie sąrašai apsprendžia žmogaus vidų, jo erudiciją? O žmonės nepasikeičia vietomis, ne migruoja iš vieno sąrašo į kitą. Tai kas vakar buvo darbininkas, yra tikimybė, kad ryt jis bus profesoriumi. Tikimybių teorija, nereikia atmesti ir tokios galimybės.
Tame ir yra ribotumo požymis, skirstyti žmones į mažus, didelius, senus, jaunus, darbininkus, aukštuomenę, karjeristus ir t.t. Žmones reikia vertinti pagal jų nuopelnus, dorovę, vidinę kultūrą, o ne užimamą nišą gyvenime.








