o nemanot, kad ir kiek issimokslintum ir pasiektum, apsisviestum ir nusisviestum, bet seimos ir santykiu modeli perimi butent is savo seimos? jei tavo tevas gere o mama laike keturis kampus namu, tai tu budamas seimoje vyras tiesiog automatiskai elgiesi taip kad zmona vadovauja o tu esi salia. gal nemoku paaiskinti, bet noriu paskayti kad tiesiog mechaniskai perimi ta modeli?
Tai zinoma, zmogus pirmiausia ateina is seimos, atsinesa jos modeli i savo seima, taciau ar visada jis ji perima mechaniskai tai jau klausimas 
Galbut zmogaus issilavinimas, jo bendras isprusimas kazkiek pakoreguoja ta modeli, jeigu to zmogaus seima nuolat girtavo, tevai musesi tai nereiskia kad ir jo seima bus tokia pati, galbut jis kaip tik vengs tokio seimos modelio, stengsis elgtis kitaip kad isvengtu tevu klaidu, del kuriu pats kentejo. 
Nors zinoma daugeli dalyku mes perimam is seimos mechaniskai naturaliai, net nesusimastydami, kad musu tevu seimoje buvo lygiai tokia pati situacija, kad mes panasiose situacijose elgiames lygiai kaip musu tevai taikant i tema, mano nuomone seimos pozicija tokioj situacijoj kai skiriasi dvieju zmoniu supratimas daro labai didele itaka, ir kai kuriais atvejais labai ja pablogina
Galbut zmogaus issilavinimas, jo bendras isprusimas kazkiek pakoreguoja ta modeli, jeigu to zmogaus seima nuolat girtavo, tevai musesi tai nereiskia kad ir jo seima bus tokia pati, galbut jis kaip tik vengs tokio seimos modelio, stengsis elgtis kitaip kad isvengtu tevu klaidu, del kuriu pats kentejo. Nors zinoma daugeli dalyku mes perimam is seimos mechaniskai naturaliai, net nesusimastydami, kad musu tevu seimoje buvo lygiai tokia pati situacija, kad mes panasiose situacijose elgiames lygiai kaip musu tevai taikant i tema, mano nuomone seimos pozicija tokioj situacijoj kai skiriasi dvieju zmoniu supratimas daro labai didele itaka, ir kai kuriais atvejais labai ja pablogina
na ką aš galiu pasakyt, turim mes vieną giminėj net su dviem aukštaisias... apie save nuomonės, oho ho, visi kiti daunai, debilai, gyvenimo atliekos... ką aš galiu pasakyt, kai stojau toliau studijuot, MB pasakė, jei antras aukštasis duoda tokį intelektą, gal nereikia 
man asmeniškai jau daug ką pasako jei žmogus tiek ir tesugeba... apsakyt, kad jis tai su išsilavinimu, nes turi aukštąjį išsilavinimą, deja deja proto, o ir intelekto jis neprideda jei tk dėl diplomo siekiamas, pažįstu labai daug žmonių, kurie pasirodo turi kokį aukštesnįjį, ar net profesinį, o žmonės 
nepaklaus kokioj gatvėj gyvena Platonas
man asmeniškai jau daug ką pasako jei žmogus tiek ir tesugeba... apsakyt, kad jis tai su išsilavinimu, nes turi aukštąjį išsilavinimą, deja deja proto, o ir intelekto jis neprideda jei tk dėl diplomo siekiamas, pažįstu labai daug žmonių, kurie pasirodo turi kokį aukštesnįjį, ar net profesinį, o žmonės nepaklaus kokioj gatvėj gyvena Platonas
QUOTE(Subjektyvi @ 2008 06 15, 22:18)
Apie ką diskutuoti, jei antra pusė nesuvokia nei pusės, kas tau yra akivaizdu. Tiesiog žiūrima į skirtingas puses ir skirtinguose aukštuose.
Nemokytas žmogus gali būti labai protingas, geros dūšios, tačiau jis vistiek liks nemokytu. Kokiam kaime tas visai netrukdo ir kam tie mokslai, bet jei žmogus dirba mieste, stengiasi kažko pasiekti gyvenime, gal padaryti karjerą, jis vistiek susidurs su savo ribotumo spąstais.
Nemokytas žmogus gali būti labai protingas, geros dūšios, tačiau jis vistiek liks nemokytu. Kokiam kaime tas visai netrukdo ir kam tie mokslai, bet jei žmogus dirba mieste, stengiasi kažko pasiekti gyvenime, gal padaryti karjerą, jis vistiek susidurs su savo ribotumo spąstais.
Nesutinku. Kartais mokytas žmogus išmano tik savo siaurą profesinę sritį, ten jis asas, o bendrakultūrinės žinios-nulinės.
Kartą baliavojom su labai įvairus spektro kompanija. Vyrai, kaip visada politikavo. Buvo ten vienas žinomas onkologas, kuris nė vieno protingo sakinio neįstengė pasakyti, net savo elementarios nuomonės neturėjo apie pagrindinius šalies įvykius.. Paskui pradėjo klausinėti, kas čia kur buvo..... Kažkas sako: Nu,jau, Rimai, tu ką, žinių nežiūri? Tas-"Nėr kada, daug budėjimų.....o tiesą sakant-man po...."
Tada draugė sako: "O bent žinai, kas mūsų prezidentas?" -" Žinau lyg tai, ale kad jie zarazos, keičiasi labai jau dažnai...vat sveikatos apsaugos ministrą tai žinau, aha.."
Vat ir išsilavinimas. Specialistas jis puikus, pašnekovas-nulinis.
aš manau, klad kalbama ne apie konkrečius diplomus, o apie erudiciją, potencialą. Ir tas potencialas nebūtinai yra kaip kažkas sako - o gal po profkės pradės verslą savo. neabejoju, kad žmonės, kurie turi galvą, gali pasiekti daug karjeroje, materialiuose dalykuose. bet tas "vidinis intelektas" yra matuojamas kitokiais dalykais, kitokiais vienetais. Puikiai suprantu autorę - pinigų galiu uždirbti aš pati, bet gyvendama (čia tik pvz) su neturtingu menininku, kuris turi intelektualų platų požiūrį, išlavintą skonį, vidinę eleganciją - materialinė padėtis, verslai nesvarbu. Svarbu pagarba žmogui. Savotiškas priklausymas tam "akademiniam" (ar kaip jį bepavadinsi) sluoksniui, nes jis tiesiog kažkaip jaučiasi. Teko būti su labai skirtingais žmonėm - nuo muziko iki santechniko (beje, puikiai uždirbančio). tiesiog jauciu lygybe su aukštesnio intelekto žmogum - arba tai yra mano idealas į kurį lygiuojuos ir su kuriuo man įdomu, su kuriuo augu..
Papildyta:
nenorėjau kad nuskambėtų kažkaip arogantiškai.
Papildyta:
nenorėjau kad nuskambėtų kažkaip arogantiškai.
Merginos, kai kurios jūsų painiojate erudiciją su socialiniu sluoksniu, kitaip tariant luomu. Manyčiau, kad geriausias atsakymas į tą temą būtų Deivido Herberto Lawrenceo romanas Ledi Čaterli meilužis.
O jei kalbėsimės apie erudiciją, tai negaliu sutikti su SUBJEKTYVIOS mintimis.
Pastebėjau, kad ne vienoje diskusijoje, kaip pavyzdžiu jus remiatės Arvydo Šliogerio veikalais. Nejau galvojate, kad visiems išsilavinusiems žmonėms yra privalu domėtis būtent šio filosofo darbais... O jei kas nežino, nesidomi filosofija, jau beviltiškai prarastas visuomenei...Bet juk yra ir kiti filosofai jų spektras platus pradedant antika, baigiant šiais laikais, o dar kur filosofuojantys rašytojai pvz, Volteras, Žan Žakas Ruso, mūsų Juozas Erlickas, jo ironija fantastinė. Tai tik kelios pavardės, jų šimtai, o juk palietėme tik mažytę kruopelytę - filosofiją.
Išsilavinusiam, pilnaverčiam žmogui, nereikia puikuotis prieš kitus ir girtis savo erudicija, kad pasijaustu svarus. Išsilavinimas tuo ir pasireiškia, kad gali prieinama forma paaiškinti, perteikti savo mintis oponentui. Lengviausias būdas, savo nemokėjimą išreikšti mintis nurašyti oponento bukumui.
Kai buvau maža patekau į įdomių žmonių ratą. Kaip dabar pamenu jų diskusijas. Bet labiausiai, kas man krito į akis, iš diskutuojančių tarpo keletas žmonių, nes naudodami kaip argumentą citatas nurodydavo tos citatos autorių, knygą, jos leidimo metus, lapą ir pastraipą. Buvau sukrėsta, nes iki tolei jei skaitydavau kūrinį, niekada nesigilinau į tai, man svarbu buvo tik turinys, mano suvokimas. Vakare kai svečiai išėjo namo, pasidalinau savo pastebėjimais su tėvais. Užvirė diskusija, priėjo išvados, kad tai dirbtinas savo erudicijos pabrėžimas, demostravimas. Žinoma yra žmonių, kurie pastoviai remiasi veikalais, kaip darbo įrankiu, tada savaime suprantama, kad jie per tam tikrą laiko tarpą įsimena vietas, kur yra juos dominanti informacija.
Dabar apie poros gyvenimą. Pagalvojau, ko aš taip įklimpau toj temoj, vyras perskaitė, juokiasi, mat aš jį ginu. Greičiausiai jis teisus.
Apie filosofiją šeimoje. Na tarkim, jus puikiai kalbatės filosofinėmis temomis, jis yra eruditas, bet jis yra visiškas nulis buityje, egoistas. Pastoviai varto filosofinius traktatus, gilinasi į specialybę, o ant jūsų protingos ir diplomuotos pečių užvirsta visa šeiminio gyvenimo našta, nes jam tai yra gaišatis, laiko švaistymas. Maža to, jam juk reikia sužibėti savo erudicija ir jūsų namuose renkasi, tokie pat protingi eruditai ,kaip ir jis, o jus vėlgi turite paruošti jiems gėrimus ir užkandžius. Kiek laiko tai trūks... Kada jums pristygs kantrybės, įtariu, nuo tos filosofijos atsiras noras vemti.
Va šį rytą nulijo. Pabudau ryta nuo to, kad girdžiu, kaip už sodybos lango vyras pjauna žolę. Turim mes ta žolei pjauti traktoriuką, bet ne, jam malonu pamosuoti dalgiu. Stoviu, žiūriu ir taip didžiuojuosi juo. Velniškai gražu, kaip stiprios rankos, mojuoja dalgiu, rodos visiškai be pastangų. O pradalgė plati, žolė gula lygiai. Mano pažystamų tarpe, greičiausiai, nerasi nei vieno, kuris taip sugeba.
Sakot bukas, neturit su juo ką kalbėti. O aš turiu, nes noriu su juo kalbėtis. Greičiausiai ir yra tame esmė, nes jis man svarbus, aš noriu su vyru bendrauti. Sakot darbininkas, na manasis jau senai ne darbininkas, bet aš, jo moteris, gilinuosi į jo darbą. Man patinka šiurpinti savo drauges, kad moku virinti. Jus net negalite įsivaizduoti, kaip tai įdomu, kai per užtamsintą stikliuką matai, kaip lydosi metalas, o kokia euforija tave apima, kai pradedi atskirti toje išlydyto metalo masėje šlaką. Bimsas, karlingsas, špangautas, knica ir t.t. man ne tušti žodžiai, nes mano bernai patys statosi jachtą. Ar būdama šalia savo vyro, aš degraduoju, tikrai ne. Jo pagalba aš save praturtinu, mano akiratis praplatėjo, neapsiriboja vien mano profesija, pasaulėžiūra. Dabar sūnus, jis irgi mus verčia gilintis į jį dominančius dalykus, nes mes jį mylime, o jei myli tau tame žmoguje yra įdomu viskas.
O jei kalbėsimės apie erudiciją, tai negaliu sutikti su SUBJEKTYVIOS mintimis.
Pastebėjau, kad ne vienoje diskusijoje, kaip pavyzdžiu jus remiatės Arvydo Šliogerio veikalais. Nejau galvojate, kad visiems išsilavinusiems žmonėms yra privalu domėtis būtent šio filosofo darbais... O jei kas nežino, nesidomi filosofija, jau beviltiškai prarastas visuomenei...Bet juk yra ir kiti filosofai jų spektras platus pradedant antika, baigiant šiais laikais, o dar kur filosofuojantys rašytojai pvz, Volteras, Žan Žakas Ruso, mūsų Juozas Erlickas, jo ironija fantastinė. Tai tik kelios pavardės, jų šimtai, o juk palietėme tik mažytę kruopelytę - filosofiją.
Išsilavinusiam, pilnaverčiam žmogui, nereikia puikuotis prieš kitus ir girtis savo erudicija, kad pasijaustu svarus. Išsilavinimas tuo ir pasireiškia, kad gali prieinama forma paaiškinti, perteikti savo mintis oponentui. Lengviausias būdas, savo nemokėjimą išreikšti mintis nurašyti oponento bukumui.
Kai buvau maža patekau į įdomių žmonių ratą. Kaip dabar pamenu jų diskusijas. Bet labiausiai, kas man krito į akis, iš diskutuojančių tarpo keletas žmonių, nes naudodami kaip argumentą citatas nurodydavo tos citatos autorių, knygą, jos leidimo metus, lapą ir pastraipą. Buvau sukrėsta, nes iki tolei jei skaitydavau kūrinį, niekada nesigilinau į tai, man svarbu buvo tik turinys, mano suvokimas. Vakare kai svečiai išėjo namo, pasidalinau savo pastebėjimais su tėvais. Užvirė diskusija, priėjo išvados, kad tai dirbtinas savo erudicijos pabrėžimas, demostravimas. Žinoma yra žmonių, kurie pastoviai remiasi veikalais, kaip darbo įrankiu, tada savaime suprantama, kad jie per tam tikrą laiko tarpą įsimena vietas, kur yra juos dominanti informacija.
Dabar apie poros gyvenimą. Pagalvojau, ko aš taip įklimpau toj temoj, vyras perskaitė, juokiasi, mat aš jį ginu. Greičiausiai jis teisus.
Apie filosofiją šeimoje. Na tarkim, jus puikiai kalbatės filosofinėmis temomis, jis yra eruditas, bet jis yra visiškas nulis buityje, egoistas. Pastoviai varto filosofinius traktatus, gilinasi į specialybę, o ant jūsų protingos ir diplomuotos pečių užvirsta visa šeiminio gyvenimo našta, nes jam tai yra gaišatis, laiko švaistymas. Maža to, jam juk reikia sužibėti savo erudicija ir jūsų namuose renkasi, tokie pat protingi eruditai ,kaip ir jis, o jus vėlgi turite paruošti jiems gėrimus ir užkandžius. Kiek laiko tai trūks... Kada jums pristygs kantrybės, įtariu, nuo tos filosofijos atsiras noras vemti.
Va šį rytą nulijo. Pabudau ryta nuo to, kad girdžiu, kaip už sodybos lango vyras pjauna žolę. Turim mes ta žolei pjauti traktoriuką, bet ne, jam malonu pamosuoti dalgiu. Stoviu, žiūriu ir taip didžiuojuosi juo. Velniškai gražu, kaip stiprios rankos, mojuoja dalgiu, rodos visiškai be pastangų. O pradalgė plati, žolė gula lygiai. Mano pažystamų tarpe, greičiausiai, nerasi nei vieno, kuris taip sugeba.
Sakot bukas, neturit su juo ką kalbėti. O aš turiu, nes noriu su juo kalbėtis. Greičiausiai ir yra tame esmė, nes jis man svarbus, aš noriu su vyru bendrauti. Sakot darbininkas, na manasis jau senai ne darbininkas, bet aš, jo moteris, gilinuosi į jo darbą. Man patinka šiurpinti savo drauges, kad moku virinti. Jus net negalite įsivaizduoti, kaip tai įdomu, kai per užtamsintą stikliuką matai, kaip lydosi metalas, o kokia euforija tave apima, kai pradedi atskirti toje išlydyto metalo masėje šlaką. Bimsas, karlingsas, špangautas, knica ir t.t. man ne tušti žodžiai, nes mano bernai patys statosi jachtą. Ar būdama šalia savo vyro, aš degraduoju, tikrai ne. Jo pagalba aš save praturtinu, mano akiratis praplatėjo, neapsiriboja vien mano profesija, pasaulėžiūra. Dabar sūnus, jis irgi mus verčia gilintis į jį dominančius dalykus, nes mes jį mylime, o jei myli tau tame žmoguje yra įdomu viskas.
QUOTE(Sommer @ 2008 06 17, 09:23)
Vat ir išsilavinimas. Specialistas jis puikus, pašnekovas-nulinis.
Gal todėl, kad specialistai (konkrečios srities) labai dažnai būna riboti. Tiesiog buki kitose srityse. Jiems svarbu JŲ dalykas, visa kita - lai pasikaria.
QUOTE(Subjektyvi @ 2008 06 17, 14:09)
Gal todėl, kad specialistai (konkrečios srities) labai dažnai būna riboti. Tiesiog buki kitose srityse. Jiems svarbu JŲ dalykas, visa kita - lai pasikaria.
Subjektyvi, tik nepagalvok, kad kabinuosi, bet
Ribotas. O kas šiais laikais apsprendžia ribotumą ir kokiais kriterijais galima įvertinti kuris žmogus ribotas, kuris ne...
Iš anksto dėkoju.
Kuris nesidomi niekuo, tiesiog, nesidomi nei politika, nei ekonomika, nei kultūra, nei naujovėmis, nei katastrofomis, niekuo niekuo kas vyksta šiandien ir kas vyko vakar. Jis domisi tik savo veikla ir verda savose sultyse. Gyvena užsiciklinęs savam pasaulėlyje. Nežinoti, kas vyksta už tavo durų, ar čia neribotumas?
Taip, tai ribotumas. Taigi ribotu gali būti tiek su aukštuoju, tiek su spec. viduriniu, tiek su nebaigtu viduriniu. Ir atvirkščiai. Todėl tikrai ne visada su išsilavinusiu yra daugiau apie ką šnekėti.
Tai priklauso nuo žmogaus domėjimosi aplinka, įvykiais, kultūra ir pan. Mano MB neturi aukštojo išsilavinimo, bet už mane tikrai daugiau žino daugelyje sričių, nes daug kuo domisi.Taip, filosofijos su juo nepanagrinėsi, o ir kam? Filologijos taip pat. Bet jis puikiai kalba angliškai, žino visas muzikines grupes su jų atlikėjais nuo 1980 metų, mintinai žino daugybę istorinių datų , kurias aš šimtas metų kaip pamiršusi, nagrinėja įvairią literatūrą apie II pas. karą, renka Lietuvos žvejybinio laivyno istorinį archyvą,dievina muzikinį teatrą ( pilna operečių diskų namuose) ir t.t. ir pan. O profesija darbininkiška- laivų mechanikas(dabar jau juo nebedirba, pritaikė žinias kitur).
Aš su savo 2 aukštaisiais jokio skirtumo bendravime nejaučiu, absoliučiai, dar labai daug iš jo sužinau ir išmokstu.Pradėjau domėtis tuo, kuo niekad nesidomėjau
O va su diplomuotu ex kalba būdavo tik apie buitinius dalykus.Niekas jo daugiau nedomino, tik žvejyba ir jo darbas.
Taip, kad absoliutinti -beprasmiška.
.
Tai priklauso nuo žmogaus domėjimosi aplinka, įvykiais, kultūra ir pan. Mano MB neturi aukštojo išsilavinimo, bet už mane tikrai daugiau žino daugelyje sričių, nes daug kuo domisi.Taip, filosofijos su juo nepanagrinėsi, o ir kam? Filologijos taip pat. Bet jis puikiai kalba angliškai, žino visas muzikines grupes su jų atlikėjais nuo 1980 metų, mintinai žino daugybę istorinių datų , kurias aš šimtas metų kaip pamiršusi, nagrinėja įvairią literatūrą apie II pas. karą, renka Lietuvos žvejybinio laivyno istorinį archyvą,dievina muzikinį teatrą ( pilna operečių diskų namuose) ir t.t. ir pan. O profesija darbininkiška- laivų mechanikas(dabar jau juo nebedirba, pritaikė žinias kitur).
Aš su savo 2 aukštaisiais jokio skirtumo bendravime nejaučiu, absoliučiai, dar labai daug iš jo sužinau ir išmokstu.Pradėjau domėtis tuo, kuo niekad nesidomėjau
O va su diplomuotu ex kalba būdavo tik apie buitinius dalykus.Niekas jo daugiau nedomino, tik žvejyba ir jo darbas.
Taip, kad absoliutinti -beprasmiška.
.
QUOTE(Subjektyvi @ 2008 06 17, 14:09)
Gal todėl, kad specialistai (konkrečios srities) labai dažnai būna riboti. Tiesiog buki kitose srityse. Jiems svarbu JŲ dalykas, visa kita - lai pasikaria.
bet specialistu jis tapo ne lygioj vietoj -tam reikejo ziniu, laiko, domejimosi ir t.t. Jis bent turi dalyka, kuriame paskendes jo protas ir sirdis. Jis jame tobuleja.
O yra zmoniu, kurie nieko nesiekia jokioje srityje, bet jie nuolat save teisina -nesimokiau, nes..., manes nesupranta nes, mane laiko zemesniu, nes...Ir nei vienas "nes" nesibaigia pirmuoju asmeniu (savo kaltes tokie zmones neizvelgia), jiems nuolat kalta aplinka ir visi kiti. Tai, manau, yra zemas mentalitetas, atitinkamai socializacijos ir judejimo socialineje hierarchijoje problemos.
Jie jauciasi neivertinti, bet nesupranta, kad niekas nevertina vien del to, kad esi, o vertina -kas esi. Ne viena karta is tokiu esu girdejus -tau gerai, tu va..ta ir ta baigei, ta ir ta turi...., o as toks nabagas (-e) .
QUOTE(Subjektyvi @ 2008 06 17, 14:40)
Kuris nesidomi niekuo, tiesiog, nesidomi nei politika, nei ekonomika, nei kultūra, nei naujovėmis, nei katastrofomis, niekuo niekuo kas vyksta šiandien ir kas vyko vakar. Jis domisi tik savo veikla ir verda savose sultyse. Gyvena užsiciklinęs savam pasaulėlyje. Nežinoti, kas vyksta už tavo durų, ar čia neribotumas?
O jus girdėjote apie tokį reiškinį, kai informacinis balastas.
Su metais, aš tampu išrankesnė, nes suprantu, kad laikas yra turtas. Gal todėl mažiau skaitau žiniasklaidą, mieliau pasiimu į rankas knygą. Politika, na nedomina ji manęs, o ir Lietuvos politikos stovis manęs nežavi, nyku, liūdna, dar kapstytis tame mėšle, dėkui, yra įdomesnių dalykų. Kultūra, tai labai plati sąvoka, vieniem atrodo, kad perlai, kitiem pelenai, kas supaisys. Naujovės, vėlgi tai kas... Pagaliau, juk naujovių yra daug, ir įvairiose srityse, kuri iš sričių svaresnė, prioritetinė... Katastrofos na vėlgi skonio reikalas, man mieliau, kad jų nebūtų. Bet iš kitos pusės žmonija gyveno šimtmečius nežinodama, kas darosi kitame pusrutulyje ir nieko... Mieliau suteikiu pagalbą šalia esantiems. Žinot aš greičiausiai irgi verdu savo sultyse, susikūriau savo saugų pasaulėlį, kur galiu pabūti pati su savimi, su savo šeima. Ir ranka ant širdies padėjus nesijaučiu, kad esu nuostolinga.
Žmogaus ribotumas pasižymi, kai jis apsiriboja kažkada atrastais dalykais, samprata, požiūriu į gyvenimą. Ir visą likusį gyvenimą galvoja, kad tai nenuginčijama tiesa ir neleidžia sau kisti, neskaito reikalingu pasidomėti, o gal yra dar kažkas daugiau.
Manau, tinkamiausias pavyzdys. Žmogus visą gyvenimą perkantis vieną ir tą patį pyragą, nes pirmą kartą, kai jį nusipirko jam patiko jo skonis. Ar jis neriboja savo akiračio ignoruodamas kitus pyragus?
