Pora iš skirtingų socialinių sluoksnių...

Kol skaitote knygą ir atsiribojate nuo pasaulinių tendencijų, tuo metu jūsų atlyginimas nuvertėja, o jūs niekaip negalite suprasti, kaip čia atsitiko, kad nebegalite nusipirkti kitos knygos. Čia tik mažutis pavyzdėlis.

Gal gilintis į viską labai nereikia, bet orientuotis situacijoje - geras dalykas

Nevalgo kitų pyragų? Gal jis yra naujųpyragųfobas. Arba tiesiog perdėm pastovus žmogus, nesileidžiantis į naujoves ir nepasiryžęs bandymams. Tiesą sakant arba snobas, arba nuoboda, arba ir tas, ir kitas.

Nevalgo kitų pyragų? Gal jis yra naujųpyragųfobas. Arba tiesiog perdėm pastovus žmogus, nesileidžiantis į naujoves ir nepasiryžęs bandymams. Tiesą sakant arba snobas, arba nuoboda, arba ir tas, ir kitas.
[/quote]

O gal tiesiog zmogus, kuris nemegsta keisti iprociu ir uz ju jauciasi saugus

Jus juokaujate. Mano atlyginimas tikrai nesumažės jei nesužinosiu paskutinės Kirkilo kalbos. Pagaliau, aš neišgersiu kasdieninės rytinės kavos, bet knygai pinigų rasiu, nes tai mano prioritetas.

Ir ką gali pakeisti paprastas žmogeliukas. Mes visi matom, kad kyla degalų kainos, infliacija 12 proc., nuo to žinojimo kas pakito, padidėjo pinigų kiekis.

Ir vėl. Tada kas yra pasaulinės tendencijos...

Viešpatie, pyragas yra alegorija. Ir kaip jus puikiai sugebat pateisinti net „naujų pyragų fobiją“ sugalvojote. Bet juk kalba vyko apie sugebėjimą vystytis, plėsti akiratį. Žinoma ne tik žiniasklaidos pagalba.

Pasirodo ribotumą galima pavadinti pastovumu. Pastovumas yra pelkė, kuri įsiurbia žmogų. „Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia savo nuomonės“. Dž.R.Lovelis

Na, suradusi skanų pyragą , aš irgi ilgai jį perku, kol nusibosta..Nemanau, kad tai-ribotumo požymis..
Alegorija tai alegorija, bet kažkaip ne itin tinka šiuo atveju. O pastovumas man- labai puikus dalykas..

Va tame ir yra esmė, kol nenusibosta pyragas. Ir bėgate ieškoti kito, tuo neribojate save, neuždedate sau dirbtinų ribų, jus naudojatės pasirinkimo laisvė. Jus nešiojate marškinius, kol neišaugate iš jų, arba kol jie neišeina iš mados. Taip ir su žiniomis, nuostatomis. Jus jomis naudojatės, kol nepapildote jų, kartais ir kardinaliai pakeičiate, kai atrandate naują įkvėpimo šaltinį.
Papildyta:



Pastovumas. Vėlgi kame? Viskas gyvenime yra reliatyvu. Na nėra absoliuto. Kiekvienas reiškinys turi minusą ir pliusą. Pagaliau kokią temą mes gvildename.

Pavyzdžiui, tas pats pastovumas.

Pastovus santykiai, rodos, ir puiku, bet taip jie turi galimybę virsta rutina...

Man asmeniškai, nuoširdžiai gaila žmonių, kurie nesivysto. Mano mąstysena pakito, nors moralinės nuostatos liko tos pačios, nes jos yra nekintančios.

Pastovūs santykiai turi galimybę virsti rutina? O nepastovūs? Jie išvis be galimybės...

O mąstysena kinta pas visus, su amžiumi. Dabar daug kas, ką anksčiau laikiau puikiu, atrodo mažų mažiausiai juokingu..kas buvo itin svarbu-nereikšmingu. Žmogus tobulėja savo vidumi ir keičia nuostatas ir nuomonę.

Ei merginos, stop. Jus tirštinate, pertraukiate žodžius, bandote savo mintis pateikti kaip mano. Aš kalbu visai apie kitką.

Na gerai. Jus norite pasakyti, kad nekintate, esate pastovi. Ar jūsų mąstysena visiškai nepakito, palyginus su ta kokia buvote kai baigėte mokyklą. Dabar įsivaizduokite, kad jus sulaukusi 18 metus ištekėjote. Praėjo 10 metų. Nejau jus su vyru nepakisite, busite tokie pat kaip ir prieš 10 metų. Ar jums bus įdomu su žmogumi, kuris liko toks pat, kaip prieš 10 metų?

Va todėl ir vyksta skyrybos, kad vienas iš sutuoktinių vystosi, o kitas ne.

O seksas, nejau jus praktikuosite tapačią pozą, jokių preliudijos ekspromtų, mielų staigmenų. Ir taip visus 10 metų, pagal pirmos nakties scenarijų...

Jus labai tiksliai pasakėte, valgysiu pyragą tol kol nenusibos. Ar jums neatrodo, kad toks pastovumas gali įkyrėti.

Pastovumas yra dorybė, kai žmogus yra ištikimas moraliniams principams.

Pastovumas yra dorybė, kai žmogus yra ištikimas moraliniams principams.


Tą aš ir turėjau minty. Pastovumą tame, kas vertinga.Vertinu senus draugus, su kuriais neišskyrė nei atstumas, nei laikas, pastovumą tradicijose, pastovumą partnerystėje ir pan.
Tai nereiškia, kad nieko naujo į savo gyvenimą neįnešu, bet tai reiškia, kad turiu savo veidą su savo stabiliomis vertybėmis.



P.S. Ir kodėl turėčiau pirkti kitokį pyrągą, jei seilės bėga, žiūrint į jau ragautąjį?
Ir kodėl turėčiau keisti vyrą, jei geras ir esamas?

Šiaip aš ir nerašiau, kad reikia keisti vyrą. O pyragas, kodėl gi ne, valgyk kiek širdelė geidžia, bet nereikia atmesti galimybės paragauti kitus pyragus. Gal jie gardesni.

Tai kad mes diskutavom ne apie "paskutines naujienas", o apie tai, kai žmogus apskritai nesidomi. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Jei jūs žinote, kas yra Kirkilas ir kad jis ne kažkoks budulis su kirviu, tai jau nemažai, jei nesidomėtumėte niekuo

Jūs taip greitai perėjote nuo paprasto pyrago prie moralinių vertybių, kad daugiau nediskutuosiu pyragų klausimais Aš viską priimu teisiogiai, tai ir rašau tiesiogiai. Jei įpinti alegorijas - tai tada bandysiu pinti

Dėkui paguodėt, kad nevisai sustabarėjau.

Va, o aš kalbu, kad nekiekvienam yra prioritetas tai kas jums svarbu. Ir nebūtinai tas asmuo yra sustabarėjęs-ribotas. Šiais laikais yra tiek informacijos šaltinių, kad žmogus negali visko aprėpti, todėl privalo rinktis. O kriterijai, apie kuriuos jus rašote, tai labai paviršutiniška. Mūsų šeimininkė Birutė visus jūsų išvardintus reikalavimus vykdo, va bėda, tuo jos erudicija ir baigėsi, bet kaip žmogutis nuostabi, nors prie ronos dėk.

Mano specialybė susijusi su menu. Didžioji dalis žmonių galvoja, kad yra meno specai. Bet nevisi sugeba matyti, skaityti kūrinius. Juk dažniausiai menininkas užšifruoja dalį informacijos simboliais, kuriuos diletantai nemato. Franco Snaiderso įžymaus flamandų tapytojo natiurmortai idealus pavyzdys, mato tik kompoziciją.

Ar aš turiu teisę smerkti žmones, kad didžioji jų dalis, mato tik tai kas plaukioja paviršiuje, o kas giliau nemato? Ar dėl to jie yra primityvesni už manę?

Žinot, aš nesusireikšminu, man pakanka suvokimo, kad yra žmonės, kurie yra savo srityje specialistai, bet tai nereiškia, kad jie visiškai riboti. Jie turi kitokius pomėgius nei aš, jus kiti žmonės. Juokingai skambėtų: - Ach jus nežinote, kas yra Adamkus-Adamkevičius, jūsų protas ribotas, - nors šis asmuo fenomenaliai žino žmogaus anatomiją, intuityviai jaučia, yra Dievo paženklintas ir įkvėptas tam, kad gyvybes gelbėtų. Pastoviai dirba, mokosi, gilinasi į profesiją, tam atiduoda visus dvasinius resursus. O gal tai pilkos masės pavydas, noras pažeminti žmogų, nes patys negali iki jo pakilti... Mat jis nesidomi kasdieninėm, laikraštinėm naujienom, nežiūri TV.

Sakote siaura specializacija... Man teko dalyvauti diskusijoje apie gyvybę, gyvybės svarbą. Tai buvo nuostabu, kaip kiekvienas mūsų argumentavo, vadovaujantis savo profesinę patirtimi, citavo mėgiamut rašytojus, filosofus, o kaip įdomu buvo.

Visada galima surasti bendrą, visus jungiančią temą, dažnai skirtumai papildo diskusiją, pasuka įdomia vaga, o tai ir yra diskusijos esmė.

Na kuo gi aš kalta, kad jus neįžvelgiate, kur alegorija.

Moonte, toks ir skirtumas tarp žmonių, vėl gi primenu pasirinkimo kitame kriterijus, prioritetus ir t.t. Viena renkasi senį, kitą renkasi jauną. Viena renkasi darbininkų sąrašuose, kita tarp aukštąjį baigusių ir karjeristų. Viena renkasi lietuvį, kita tik užsienietį. Viena renkasi vargšą, kita turtuolį.

Jei jai/joms gera nuo jų pasirinkimo - valio. Bet tam ir yra atranka, natūrali atranka, kas tau arčiau dūšios, su kuo tu nori nugyventi visą gyvenimą ir su kuo nori vaikus gimdyti.