Iš tiesų, šuo labai didelė atsakomybė
Ir reikia ne tik psichologiškai būti pasiruošus, bet ir finansiškai, nes gyvūnai kainuoja...
Vet paslaugos, žaislai, visokie priedai ir ypač maistas (premium kokybės), o gyvūnui, kaip ir šeimos nariui visada norisi tik geriausio 
Mums gan dažnai draugai palieka šuniuką kokiai savaitei ir ilgiau, kai patys kur nors išvaro, tai jau patirties turiu 
Labai pritariu Kisulitai.. savo šeimoj turiu atvejį, kai šuo buvo pirktas vaikui. Ir vaikas ant šuns jojo, tiesiogine prasme, ir mažą dar į vonią yra įmetus, a la gi smagu pasimaudyt
na, šuo yra vaikui žaislas. Ir tokiu atveju arba šuo yra itin kantrus, ir leidžiasi arba gudriai vengia vaiko, arba ilgainiui ginasi nuo vaiko, ko pasekoje kyla agresijos problema.
Ir dėl išlaikymo-pinigų man pačiai išeina daug. Tai šampūno reikia, vaistų nuo erkių, papildų, maisto.. apsirgo-pas vetus kainos kosminès. Nu žodžiu
aš už tai, kad šuo būtų suaugusio žmogaus atsakomybė, pasvertas pirkinys ir parinktas pagal tą žmogų, kuris jį prižiūrès
lucci, pradėjau rašyt ir net nežinau, ką parašyt tuo klausimu. Juokas geriau nei ašaros
gal yra naujienų dėl Tavo tyrimų?
crazy bee, gal kokių naujienų Tavo fronte? 
kisulita, ar pridavei PRG?
survagiki, labas 