Vyro apatija nėštumo metu

nes pas juos netikras tas tikėjimas, o tik atlieka farsą dėl žmonių akių. Ir realiai jie neturi jokių palaikymų ir apsaugų iš to savo Dievo, todėl ir vargsta, ir nelaimingi

Dėkoju už patarimus! Taip pat dabar ir pati pradedu galvoti, gana stengtis, reikia atsitraukti.



Taip, galimybė būtų. Tam temą ir sukūriau, kad esu pasimetusi - neapsisprendžiu išeiti ar ne.



Civilinė santuoka nutraukta prieš 3 metus, bažnytinė santuoka paskelbta negaliojančia prieš 2 metus.

Kiekvienas tikime savaip, niekur nerašiau, kad esu pasišventusi krikščionybei. Tikiu taip, kaip man atrodo tinkama, bažnyčioje lankausi dažnai. Lyg nedraudžiama



Džiaugiuosi, jeigu Jums gyvenime viskas pavyksta iš pirmo karto ir visad pavyksta vadovautis tik protu. Ar pasirinkimas būti su mylimu žmogum yra nestabilumas?
O mano kūdikio gailėti nereikia, galiu garantuot, kad jis augs laimingu žmogumi



Taip, aš jautresnė, taip ir mano klausimai neretai ciniški, taip, aš tikrai nesu pūkų kamuoliukas, kurį galima spardyt (ne, smurto nesu patyrusi, jei sukeltų tokių minčių), o jis ir toliau bus švelnus. Bet tikrai nepatapau kažkokia na kitokia, na tikraiiii.

Taip, laimė kaipo diskusijų tema dažnai pas mus laviruodavo, dažnai pabrėždavom, kad tu mane darai laiminga/laimingu, man gera su tavim, matau su tavim savo ateitį, noriu kartu pildyt svajones ir t.t. Jeigu anksčiau viskas būtų buvę blogai ar bent jau panašiai, tikrai nekurčiau tokios temos su nuostaba, kad kas gi čia nutiko. Jis labai smulkmeniškas, pvz, valgydamas mano virtą sriubą kokius tris kartus pagirdavo, kad aš esu tobula kulinarė ir jis negali atsidžiaugt, kad jį palepinu ar, tarkim nubudęs kartodavo kaip gera atsikeltiprie savo svajonių moters ir suvokt, kad su ja yra ne tik dabartis, bet ir laukia ateitis. Aš kartais viduj net tyliai paprunkšdavau, nes jis tikrai didis romantikas, o aš labiau realistė. Bet štai kaip viskas apsisuko 360 laipsnių kampu

Man negerai tai, kad praradau savo artimą žmogų su kuriuo daug ką planavom kartu, o reziumė likau viena, negerai tai, kad jaučiuosi tam tikra prasme apgauta, kad tokį laikotarpį išgyvenu viena. Kad sekso nėra irgi negerai, bet jau pripratau, kaip tas kariamas šuo. O kai labai noriu, pasiimu, bet kai susimąstau, jei yra kita, tai net supykina mane...... Taip norėčiau sužinot tiesą, viskas kitaip būtų. O dabar galvok ką nori

Ačiū už patarimus. Kaip tik pradėjau lankyti jogą O dėl tos ramybės, palikt tai paliksiu ramybėj, bet tada kyla klausimas - ar verta tokiu atveju būti dviem žmonėm kartu (t.y. gyventi kartu), jei jie gyvena du skirtingus gyvenimus? Va šitai man neduoda ramybės.... Nors aišku dar prieš kelias dienas vakarojom kartu su draugais ir buvom maudytis kartu (bet praktiškai nebendravom, tik persimetėm keliais žodžiais), reikia palikti ramybėje tikrąja to žodžio prasme, gal tada duos kokį rezultatą. Į viena ar kitą pusę.

NUtraukta tiek civilinė santuoka, tiek paskelbta negaliojančia bažnytinė. Tai ivyko prieš kelis metus, jo buvusios šeimos reikalai mūsų santykių niekaip neliečia. Su vaiku bendrauja, juo rūpinasi.

Taip, nepasipiršęs. Vos pastojau, kitą dieną paklausė ką darom su vestuvėm, abu įsivaizdavom jas vasarą, kalbėjom kaip viskas bus ir atrodys. Tuomet išvykom atostogų porai sav ir tiesiog mėgavomės laiku, o po atostogų gal savaitė-dvi ir absoliučiai viskas subliuško nuo santykių iki planų.




Pasirinkau tikrai ne vien aistrą. Pasirinkau jausmus O košę srėbsiu ir net neabejoju, kad ji bus saldi - kūdikio labai laukiu ir dėl jo gerovės padarysiu viską. Tik skaudu, kai pusmetį viskas lyg sviestu patepta ir staiga lyg iš giedro dangaus kardinalios permainos santykiuose. Na bet ne veltui sakoma, kad už kitą niekad negali garantuoti. Tik jaučiuosi beprotiškai kalta prieš vaiką, kad šitaip viskas nesusiklostė, o tikrai jau buvau patikėjusi...

o idomu priezastis, kodel santuoka buvo paskelbta negaliojancia? cia gan rimti dalykai, ko suage zmones nezinojo susituokdami, kad galejo net anuliuoti?

susituokti verta ir laukti verta, bent civiline santuoka suituokit, lai prisiima vyras atsakomybe, ne del jusu del jo, vyram taip reikia, gal jis liudi, kad jus nesutikot susituokti? susirasykit dabar i rkuo hreiciau, ner cia ko gimdyt nesusituokus vasara atsvesit tas vestuves nueisit ir i baznycia , ar jus zmogu mylite ar tik jo grazu jo elgesi? zmogus buna visoks, jis neglai buti nuolat romantiskas, nuolat sakyti komplimentus ir t.t. jis atsipalaidavo gal , moteris namie, pas ji, laukiasi, jis laimingas gal ir jau nebesistengia jums itikti, nori, gal kad priimtumet toki koks yra be tu visu sou. Ar tikria jums tokia btuinybe, kad jus tiek girtu, jums kazka ten grazaus pasakotu? Juk suaugusi moteris esat, mama, turesit daug atsakomybiu su vaiku, tikrai nebus kada mastyti apie vyro visus tuos asistavimus, dziaugsites, jei gausit isismiegot normaliai ir pailseti O jei ko reikia is vyro, jus jam tiesiai paparstai be jokiu cinizmou ir paskaykit, pvz isplauk grindis man sunku arba atnesk man ryte pusrycius i lova ir pan, ne prasykit, pasakykit, kad taip reikai ir viskas

as kol kas nelabai suprantu, ka bloga jusu vyras daro?nebe toks romantiskas?
o jus esat kita, patikekit jau gimdziusiom gal pati nejauciat, as kai atsisuku daar i ta laikotarpi, man paciai juokas ima, kokias tragedijas dariau del niekniekiu

susituokit, ramiai laukit gimdymo, ruoskites, lankykit kursus, mokykites gidmyti, zindyti, pirkites rubelius ir palikit tuos nerelius pageidavimus, riekalavimus vyrui jau praeityje, subreskit. Visa beda, kad vyras nenori myletis per nestuma , jis labai teisngai siaip daro,tuoj praeis tie keli menesiai nei nepajusit prisimylesit dar visa gyvenima, bukti siek tike ismintingesne, jus gi moteris, mama, uzteks jau lakstyti ar vis galvoti apie pabegima, nuo save snepabegsit, susiimkit. O jei kas negerai tiksliai ir sakykit vyrui, ne kaip uzuominas, ne kaip priekaistus, o parastai.
sekmes, maziau dramatizuokit viska, viskas pas jus gerai ir bus dar geriau, kaip apsiprasit su motinyste...

Taip, galimybė būtų. Tam temą ir sukūriau, kad esu pasimetusi - neapsisprendžiu išeiti ar ne.

As nuosirdziai manau, kad su situo vyru jus neguvensit. Jo pavydas rodo gilias problemas, kurios gali veliau issiverzti didesne agresija nei priekaistais. Jo elgesys nestumo metu irgi parazitiskas, o vaikas dar pilvuke, galite issimiegoti, niekam pilvo nediegia ir dantukai nedygsta. Sunkiausia jusu seimoje tik laukia, o jis jau dabar sitaip.

Tik reikia pagalvoti, ar skyrybos nesukels jums dabar didelio streso. Gal vardan ramybes verta palaukti. Bet cia tik jus galite atsakyti. 

Ir santykiuose yra naturali dinamika, dauguma zmoniu iseina, kai jau tikrai nera vilties. As nezinau ar jus nesigailetumete veliau, kad dar kazkiek nepabandet. As tai nesigaileciau.    Aisku tokioje situacijoje nebuvau, bet kiek skyriausi, tai tik pagalvodavau po to, kad reikejo anksciau arba isvis pacioje pradzioje skirtis, nes paprastai zenklu yra, bet mes baisiai nenorime jais tiketi, ypac zalioje jaunysteje.

Del to, kad vaikas ne su abiem tevais augs, tai saves neeskit. Jei tevas nores-lankys. Zinau pora, kur dalinasi prieziura per puse (aisku vaikui ne 3 men), moteris istekejo dar karta, santykiai su pateviu puikus, vaikas laimingas. Ir tikrai laimingas. Dar pilnose seimose tokio paieskot reiketu.   

lutuke123, vyras, apiberdamas moterį pastoviais komplimentais ir rankučių bučiavimais taip pat neša atsakomybę už tai. Jis įpratina moterį prie to, ji tai jau priima kaip normą, kaip duotybę gyvenime ir normalu, kad ypač būdama nėščia ir labiau pažeidžiama ji to reikalauja dar daugiau ar bent jau tikisi. Jos vyras irgi ne mažas vaikas, turėjo pagalvoti kaip bus, kai jis taip kardinaliai pasikeis.
Tu gal nesi turėjusi tokio vyro, tai neįsivaizduoji. Maniškis panašus šiuo atžvilgiu. Na tai neįsivaizduoju to kaip galėčiau vėliau toleruoti jį kitokį? Suprasčiau tuo atveju, jei jis pataptų ligoniu ar jei vyrai gimdytų, nėšti taptų, bet tai dabar kokia jam priežastis? Dar suprasčiau ir pateisinčiau jį, jei jis nebūtų vaiko norėjęs ir šnabždėjęs, jei tai būtų tik moters iniciatyva. O dabar ką gero jis sau galvojo? Jis ką, asiliukas koks, nesuvokė, kad viskas bus kitaip su vaiku? Niekada negirdėjo, kad moterys tuo metu zirzlios būna? Bet tai gaunasi, kad moteris pazirzia, jai praeina, net mylėtis nori, o tas zirzia pastoviai.
Vadinasi, jis arba nestabilus absoliučiai, pirmas sunkumas ir jis griūna. Arba jis nebuvo tikras romantikas širdyje, jis tik vaidino. Tokiu atveju ką besukursi su tokiu? Aš išsikraustyčiau

jei vyras turi psichologinių problemų, jos niekur nedings nei vaikui gimus, nei paaugus. Gyvensite kai sūpynėse, čia verksite, čia skraidysite, tik neaišku, kokiu santykiu. Pažįstu panašią porą, mergina irgi jaunesnė, vyras tikrai įdomi asmenybė, bet su praeities psichologinėmis traumomis ir problemomis. Kai paaiškėjo, kad ji laukiasi, jis elgėsi šlykščiai (nors ir prieš tai nebuvo angelėlis), bet kai ji bandydavo jį palikti, jis vis sugebėdavo ją prikalbinti grįžti. kai susilaukė vaiko,  irgi buvo vargo vakarienė su tokiu vyru, su retomis prošvaistėmis. Bet galų gale po kelių metų ir jai kantrybė trūko, ir ji iš jo visiškai išsikraustė. Jis tada pradėjo lankytis pas psichologą, jie susitaikė, kokius metus buvo labai gerai, paskui vidutiniškai. Kas liūdniausia, vaikas supranta daugiau nei norėtųsi. Ir kita bėda, kad vyras savo problemas iškrauna ir ant vaiko (tai yra tos poros viena dažnesnių konfliktų priežasčių).

Taip kad gerai pagalvokite, ar tikrai norite kurti gyvenimą su nestabiliu, psichologinių problemų turinčiu vyru? Jei jis neištikimas, gali kokią bjaurią ligą jums parnešti. Gyvenimas vienas, jaunystė trumpa. 

Dabartinėje situacijoje siūlyčiau jums elgtis labai savanaudiškai, ir rūpintis tik savimi ir mažiuku. 

Netikiu kad santuoka gali nuti pripazinta negaliojancia,kai yra vaiku.

Pasirinkau tikrai ne vien aistrą. Pasirinkau jausmus O košę srėbsiu ir net neabejoju, kad ji bus saldi - kūdikio labai laukiu ir dėl jo gerovės padarysiu viską. Tik skaudu, kai pusmetį viskas lyg sviestu patepta ir staiga lyg iš giedro dangaus kardinalios permainos santykiuose. Na bet ne veltui sakoma, kad už kitą niekad negali garantuoti. Tik jaučiuosi beprotiškai kalta prieš vaiką, kad šitaip viskas nesusiklostė, o tikrai jau buvau patikėjusi...

Tikrai jausmus? Mylit? Tai mylėkit, krikščioniškai, besąlygiškai. Kodėl tada žiūrit į kitą žmogų kaip į vartojamą daiktą, kuris turi teikt jums malonumą, o jei nebeteikia, bus išmestas von? Aistra, aistra ir daugiau nieko.

Na tiek to. O šiaip iš giedro dangaus nieko nebūna. Iš_Šviesos teisi, tik tikėt ženklais nenorėjot.

Tikrai jausmus? Mylit? Tai mylėkit, krikščioniškai, besąlygiškai. 

Pritarčiau, jei būtų susituokę bažnyčioje ir vienas kitam prisiekę. O dabar šakėm ant vandens tie vyrelio pažadai ir meilė, nieko verti. Kad ir ką dauginsi iš nulio, rezultate vis tiek gausi nulį.

Pritarčiau, jei būtų susituokę bažnyčioje ir vienas kitam prisiekę. O dabar šakėm ant vandens tie vyrelio pažadai ir meilė, nieko verti. Kad ir ką dauginsi iš nulio, rezultate vis tiek gausi nulį.

Taip, bet abu vienodi, abu vienas kitą vartoja ir tiek.

Taip, bet abu vienodi, abu vienas kitą vartoja ir tiek.

Koks skirtumas tie terminai, faktas, kad autorė per naivumą pasimovė, dabar laukiasi ir turi rūpintis savimi bei nėštumu, nes būsimas tėvelis nepasirūpins. Gadintis gyvenimo dėl vyresnio diedo, kuris nesirūpina nei nėščia drauge, nei būsimu vaikeliu, nėra didelės prasmės. Prioritetas šiuo metu yra būsimos mamos ir vaiko sveikata bei gerovė, o ne moralai ir išvedžiojimai.

Man atrodo, kai zmones n kartu skiriasi ir taikosi,tai rodo ju nestabiluma emocini, nes tai nera pasirinkimas myleti ir buti su mylimu zmogum. Jeigu ju pasirenki,tai nesokineji gi pirmyn atgal.

o del vyro, tai pastebejau, kuo daugiau santykiu pradzioj meilybiu, pazadu, saldybiu ir kitu realiu pastangu nereikalaujanciu, bet neva meile irodanciu dalyku, tuo greiciau viskas baigiasi ir tuo baisesni po to santykiai gali buti. tokiu santykiu esme ir buna nestabilumas - arba labai gerai (geles, dovanos, meilumai), arba labai blogai (riksmai, keiksmai, ignoravimas, ), ramybej gyvent neiseina tokiem.