Įkraunama...
Įkraunama...

PLANUOJANČIOS PASTOTI 2019 m. Kartu planuoti smagiau.

Mimozza, suprantu tavo liūdesį verysad.gif sad.gif console.gif bet vėlgi viltis dar yra.
Atsakyti

Mimozza, suprantu tavo liūdesį verysad.gifsad.gifconsole.gifbet vėlgi viltis dar yra.

Taip kol nėra mmm, tol viltis yra šiokia tokia. :)​ Dar turiu tris testus, pirmadienį dar padarysiu, o gal ir antradienio išlauksiu. 

Atsakyti

Mimozza, jau seniai, kai tik parašiau čia nelaukiau mm, planuojam jau apie 2 metus.. Tik kad anksčiau dar būdavo mm. O dabar net jos dingo. Aš manau kad čia dėl streso, labai daug įvykių buvo, kai nebūna streso tai būna normalios mm. Bet čia dažniausiai kai namie sėdžiu, kartais pagalvoju kad tokiems kaip aš tai sunku gyvenime, nes viską į galvą imu. Kitu nuomone, studijas(nes dabar mokausi 1kurse), tiesiog labai esu už jaučianti ir padedu, pergyvenu dėl kitų problemų, dažnai nemiegu naktį nes sunku būna.. Nū net pikta ant savęs yra, kada gi baigsis tas jautrumas... Visoms linkiu nenusiminti, neprarasti vilties, daugiau būti lauke ir tiesiog dažniau būti laimingomis, dažniau palepinti save ir atrasti už ką pagirti. Visoms visoms teigiamų NT kas pamatys šią žinutę😍😘

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karina2209: 27 balandžio 2019 - 09:31
Karina, atleisk, kad taip pasakysiu, bet nematei tu tikrų problemų, jei taip stresuoji dėl studijų... Ar išvis dėl kažkieno kito bėdų. Žinoma, gal aš prastai supratau postą, gal yra rimtesnių priežasčių, bet jei tik tai, tai tau reikia tikro supurtymo ir baigsis tas jautrumas! Mano gyvenimas lyg filmas, kiek visko buvo... Bet gal labiausiai sukratė klaidingai nustatyta kiaušidžių vėžio diagnozė, nuo onkologinių skyriaus gydytojos pasakymo, kad panašu į kiaušidėje esančią karcinoma, tai ji pasakė po kraujo tyrimo ir tomogramos, iki pat operacijos, maniau, kad gyventi man liko max 2 metai. Niekas negyvena po kiaušidžių vėžio... Nevalgiau, negeriau, nemiegojau...sūnui buvo 5 metukai, aš viena vyro palikta nuomojamam bute, tėvų pagalbos nesulaukčiau, vaiko tėvas kalėjime biggrin.gif blem, kas augins vaiką! Po to man viskios darbo, buities, gyvenimiškos kvailos situacijos atrodo lyg gėlės biggrin.gif atsipeikek ne mokslai gyvenime svarbiausia, o sveikata!
Atsakyti

Adele, kokia tu stipri ir nuostabi  :rolleyes:  aš pritarsiu, sveikata tai tikras išbandymas. Kiek aš nuverkus dėl savo sveikatos, man artritas, jau ir man norėjo pripiiešti gimdos kaklelio vėžį, pagal vaizdą jau ten viskas blogai ir kasmet blogyn atrodo. Tik a.d. kad tik vaizdas tai yra pakitusi struktūra tik, o giliai ląstelės nepakitusios. Šventai tikiu, kad saugo mane tik skiepas. Vyrui smegenų vandenė, kai sužinojom aš laukiausi, ėmėme būsto paskolą galvojom kaip gyvensim, vyrui depresija juoda puolė, nebenorėjo gyventi, prabloioviau visą nėštumą. Dukrytė gimė gyvenimas pagražėjo, tik kad jautri be galo. Bet va atsitiesėm, pagalvojom kad kitiems daug blogiau nei mums tad gyvenimas vėl mielas pasidarė  :) 

Tad Karina nosį aukštyn ir į gyvenimą žvelk pozityviau ir jis tikrai taps mielesnis ir lengvesnis  :rolleyes:​ 

Atsakyti

Na taip, sutinku su jumis. Turėjau ir aš tokia labai nemalonią liga nervini sutrikimą ar kaip ten, paauglystėje. 2 men teko gulėti vaikų krizių centre, visko teko mokytis iš pradžių, buvo siaubingos haliucinacijos ir visiškas išsekimas, nemiegojau 10paru... Tai buvo įvykę kai močiutė mirė ir buvo pirmas artimas žmogus miręs, pirmas vaikinas paliko, o aš gryzus iš mokyklos verkdavau kas dieną, bandžiau super gerai mokytis ir laikytis dietos, turėjau daug užklasinė veiklos ir dar geriausia draugė išvyko į Angliją.. Gerai kad dabar išmokau gal kiek labiau žiūrėt savo sveikatos ir stengiuosi laiku pavalgyt, pamiegot ir neapsikraut su mokslais...  Rodos pamiršti visa tai, bet kartais norisi kad ir tavęs kas pagailetu, vakar vyrui šiek tiek pasipasakojau tai net lengviau tapo.  Nors viskas jau seniai praeity bet bijau kad ir vėl tai kada nors nepasikartotų. Apie tai žino tik patys mano artimiausi žmonės ir tik kartais prie jų leidžiu sau pabūti jautri. Kitiems aš taip nesiskundžiu, apskritai man atrodo kad forume lengviau pasipasakoti, nes nenori kad kiti pergyvenu dėl tavo problemų. :) Kiekvienam būna sunkių etapų, manau kad tikrai nepatyriau ne pusės ką patyrė kiti, bet juk žinot kad nuo požiūrio viskas priklauso, reikia mastyt pozityviai :)

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karina2209: 27 balandžio 2019 - 11:29
Tai va panos, džiaukimės, kad nesergam baisiom ligom, gyvenimas dar prieš akis, patirtis puikus bagažas su savom pamokom. Dabar esam labai laimingos, kad galim gyventi, tikėtis, laukti, lauktis... Mūsų ligelės pagydomos, apgydomos, mokslai baigsis, vaikų bus smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Adelė 85: 27 balandžio 2019 - 13:13

Jo.. Pavasaris gražus, visur žiedai pražyde. O aš šiandien be jėgų, guliu visa diena ir noriu ledų kur šaldytos sultys būna... Bet tyngiu eit į parduotuvę. O jūs ką veikiat? =) 

Atsakyti

Labas rytas, o aš liūdžiu  :cry2: pasidariau abu testus, o jie baltutėliai tik su vienu brūkšniuku  :( net menkiausio šešėlio, o sapnavau tokias gražias ir ryškias II juosteles. Iki mmm dar trys dienos, bet visai nieko nebesitikiu. Ech...

:4u: laikykis, is asmenines patirties tai man va paskutini karta jokio jautrumo testas iki mmm nieko nerode, pirma blanku bruksniuka tik 4 dienos po numatytu mmm pamaciau.  :4u: 

O kalbant apie vabaliukus , tai mano visos panos cia pries koki menesi pasigavo, tai ir nesupratau ar is darzo ar is mokyklos  :oh:  Bet labiausiai mane vaistininke uzmuse, pasijutau kaip nenormali vaistineje  :ax:  mes priestai ilgokai uzsienyje gyvenom , tai sitas dziaugsmas ten pasitaiko ir visi normaliai ziuri , o cia nuejau pasigavau vaistininke, paprasiau, o ji vos ne perbalo ir toliau su manim pasnibzdom kalbejo ir tuos sampuniukus susitacius uz kompo tik kyst sekundei ir viskas  :lol:  :ax: 

Atsakyti

Linkiu, kad pasisektų ;) Aš lygiai tokia pati kaip jūs, bet mano mm kaip laikrodis. Tai gal ne dėl to jums dingsta. Gal labai liekna esat ar liekninatės ?

Mimozza, jau seniai, kai tik parašiau čia nelaukiau mm, planuojam jau apie 2 metus.. Tik kad anksčiau dar būdavo mm. O dabar net jos dingo. Aš manau kad čia dėl streso, labai daug įvykių buvo, kai nebūna streso tai būna normalios mm. Bet čia dažniausiai kai namie sėdžiu, kartais pagalvoju kad tokiems kaip aš tai sunku gyvenime, nes viską į galvą imu. Kitu nuomone, studijas(nes dabar mokausi 1kurse), tiesiog labai esu už jaučianti ir padedu, pergyvenu dėl kitų problemų, dažnai nemiegu naktį nes sunku būna.. Nū net pikta ant savęs yra, kada gi baigsis tas jautrumas... Visoms linkiu nenusiminti, neprarasti vilties, daugiau būti lauke ir tiesiog dažniau būti laimingomis, dažniau palepinti save ir atrasti už ką pagirti. Visoms visoms teigiamų NT kas pamatys šią žinutę😍😘
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kategoriška: 27 balandžio 2019 - 13:58

Jo.. Pavasaris gražus, visur žiedai pražyde. O aš šiandien be jėgų, guliu visa diena ir noriu ledų kur šaldytos sultys būna... Bet tyngiu eit į parduotuvę. O jūs ką veikiat? =) 

Mano beveik visa seimyna DAROM akcijoj dalyauja, o as su mazaja namie tinginiaujam :)

Atsakyti
Aš važiuoju po darbų namo, bet dirbti prie kompo vėl..
Atsakyti