


Mimozza, jau seniai, kai tik parašiau čia nelaukiau mm, planuojam jau apie 2 metus.. Tik kad anksčiau dar būdavo mm. O dabar net jos dingo. Aš manau kad čia dėl streso, labai daug įvykių buvo, kai nebūna streso tai būna normalios mm. Bet čia dažniausiai kai namie sėdžiu, kartais pagalvoju kad tokiems kaip aš tai sunku gyvenime, nes viską į galvą imu. Kitu nuomone, studijas(nes dabar mokausi 1kurse), tiesiog labai esu už jaučianti ir padedu, pergyvenu dėl kitų problemų, dažnai nemiegu naktį nes sunku būna.. Nū net pikta ant savęs yra, kada gi baigsis tas jautrumas... Visoms linkiu nenusiminti, neprarasti vilties, daugiau būti lauke ir tiesiog dažniau būti laimingomis, dažniau palepinti save ir atrasti už ką pagirti. Visoms visoms teigiamų NT kas pamatys šią žinutę😍😘
Adele, kokia tu stipri ir nuostabi aš pritarsiu, sveikata tai tikras išbandymas. Kiek aš nuverkus dėl savo sveikatos, man artritas, jau ir man norėjo pripiiešti gimdos kaklelio vėžį, pagal vaizdą jau ten viskas blogai ir kasmet blogyn atrodo. Tik a.d. kad tik vaizdas tai yra pakitusi struktūra tik, o giliai ląstelės nepakitusios. Šventai tikiu, kad saugo mane tik skiepas. Vyrui smegenų vandenė, kai sužinojom aš laukiausi, ėmėme būsto paskolą galvojom kaip gyvensim, vyrui depresija juoda puolė, nebenorėjo gyventi, prabloioviau visą nėštumą. Dukrytė gimė gyvenimas pagražėjo, tik kad jautri be galo. Bet va atsitiesėm, pagalvojom kad kitiems daug blogiau nei mums tad gyvenimas vėl mielas pasidarė
Tad Karina nosį aukštyn ir į gyvenimą žvelk pozityviau ir jis tikrai taps mielesnis ir lengvesnis
Na taip, sutinku su jumis. Turėjau ir aš tokia labai nemalonią liga nervini sutrikimą ar kaip ten, paauglystėje. 2 men teko gulėti vaikų krizių centre, visko teko mokytis iš pradžių, buvo siaubingos haliucinacijos ir visiškas išsekimas, nemiegojau 10paru... Tai buvo įvykę kai močiutė mirė ir buvo pirmas artimas žmogus miręs, pirmas vaikinas paliko, o aš gryzus iš mokyklos verkdavau kas dieną, bandžiau super gerai mokytis ir laikytis dietos, turėjau daug užklasinė veiklos ir dar geriausia draugė išvyko į Angliją.. Gerai kad dabar išmokau gal kiek labiau žiūrėt savo sveikatos ir stengiuosi laiku pavalgyt, pamiegot ir neapsikraut su mokslais... Rodos pamiršti visa tai, bet kartais norisi kad ir tavęs kas pagailetu, vakar vyrui šiek tiek pasipasakojau tai net lengviau tapo. Nors viskas jau seniai praeity bet bijau kad ir vėl tai kada nors nepasikartotų. Apie tai žino tik patys mano artimiausi žmonės ir tik kartais prie jų leidžiu sau pabūti jautri. Kitiems aš taip nesiskundžiu, apskritai man atrodo kad forume lengviau pasipasakoti, nes nenori kad kiti pergyvenu dėl tavo problemų. Kiekvienam būna sunkių etapų, manau kad tikrai nepatyriau ne pusės ką patyrė kiti, bet juk žinot kad nuo požiūrio viskas priklauso, reikia mastyt pozityviai
Labas rytas, o aš liūdžiu
pasidariau abu testus, o jie baltutėliai tik su vienu brūkšniuku
net menkiausio šešėlio, o sapnavau tokias gražias ir ryškias II juosteles. Iki mmm dar trys dienos, bet visai nieko nebesitikiu. Ech...
laikykis, is asmenines patirties tai man va paskutini karta jokio jautrumo testas iki mmm nieko nerode, pirma blanku bruksniuka tik 4 dienos po numatytu mmm pamaciau.
O kalbant apie vabaliukus , tai mano visos panos cia pries koki menesi pasigavo, tai ir nesupratau ar is darzo ar is mokyklos Bet labiausiai mane vaistininke uzmuse, pasijutau kaip nenormali vaistineje
mes priestai ilgokai uzsienyje gyvenom , tai sitas dziaugsmas ten pasitaiko ir visi normaliai ziuri , o cia nuejau pasigavau vaistininke, paprasiau, o ji vos ne perbalo ir toliau su manim pasnibzdom kalbejo ir tuos sampuniukus susitacius uz kompo tik kyst sekundei ir viskas
Linkiu, kad pasisektų ;) Aš lygiai tokia pati kaip jūs, bet mano mm kaip laikrodis. Tai gal ne dėl to jums dingsta. Gal labai liekna esat ar liekninatės ?
Mimozza, jau seniai, kai tik parašiau čia nelaukiau mm, planuojam jau apie 2 metus.. Tik kad anksčiau dar būdavo mm. O dabar net jos dingo. Aš manau kad čia dėl streso, labai daug įvykių buvo, kai nebūna streso tai būna normalios mm. Bet čia dažniausiai kai namie sėdžiu, kartais pagalvoju kad tokiems kaip aš tai sunku gyvenime, nes viską į galvą imu. Kitu nuomone, studijas(nes dabar mokausi 1kurse), tiesiog labai esu už jaučianti ir padedu, pergyvenu dėl kitų problemų, dažnai nemiegu naktį nes sunku būna.. Nū net pikta ant savęs yra, kada gi baigsis tas jautrumas... Visoms linkiu nenusiminti, neprarasti vilties, daugiau būti lauke ir tiesiog dažniau būti laimingomis, dažniau palepinti save ir atrasti už ką pagirti. Visoms visoms teigiamų NT kas pamatys šią žinutę😍😘
Jo.. Pavasaris gražus, visur žiedai pražyde. O aš šiandien be jėgų, guliu visa diena ir noriu ledų kur šaldytos sultys būna... Bet tyngiu eit į parduotuvę. O jūs ką veikiat? =)
Mano beveik visa seimyna DAROM akcijoj dalyauja, o as su mazaja namie tinginiaujam