Sveikos,
Jei nepyksit, vis užsuku pas jus
Mano nėštumas pasiekė pusiaukėlę, sulaukėme pilnų 20 savaičių
Bet aš ne apie tai 
Matau forume neramios mintys vyrauja, nusivylimas ir liūdesys, dėl nesėkmingų ciklų.... Kaip aš jus puikiai suprantu
Todėl siunčiu kiekvienai liūdnai širdelei po balioną
Tik norėjau pasakyti, kad nuo tų minčių ir nusivylimo jausmo niekur nebėkit, jūs išgyvenat pačius normaliausius jausmus. Neslopinkit savęs, kai nepamatote II, kai ateina mm. Liūdėkit, kai norit liūdėti, verkit, kai bėga ašaros. Po pilko debesies ateina naujas ciklas, naujos viltys ir tikėjimas. Ir tai yra labai natūralu. Iš savo patirties žinau nepadeda niekas: nei kitos veiklos ieškojimas, nei bandymas negalvoti apie planavimą, nei mintys, kad "seksas ne darbas". Visokios mintys ir nuotaikos mane lankė per planavo periodą (o jis truko pusę metų po pirmojo persileidimo). Viską išgyvenau ir jūs išgyvensit
Svarbu suvokti, kada reikia eiti ieškoti pagalbos pas gydytojus. Aš sau buvau davusi pusės metų terminą. Po pusės metų žadėjau ieškoti nepastojimo priežasčių. Tėvų darželio forume esu nuostabioje grupėje, kur susirinkusios moterys po persileidimų ir bando pastoti. Kiek jos tyrimų darosi, kaip jos domisi savo kūnu, kaip gydytojams pasakoja, kokių joms tyrimų reikia, kaip stimuliuoja ovuliacijas, sprogdina folikulus, kad ji įvyktu ir apsivaisintu kiaušinėlis
Grupė gyvuoja beveik metus laiko. Per tą laiką beveik pusę sėkmingai pastojo. Taigi ieškokit priežasčių nepastojimo ir jeigu gydytoja sako bandykit natūraliai ir neskiria jokių tyrimų - keiskit daktarą.
Labai noriu įkvėpti jus tikėjimo, bet tuo pačiu labai puikiai suprantu, kokius jausmus išgyvenat
O pastojus atsiranda dar daugiau baimių, nerimo, klausimų ir laukimo akimirkų. Taigi ramiai moterys ir sėkmės gaudant savo gandrus už uodegos 