boruzhe, labai tave suprantu
Mano dukra irgi tokia mažutė ir labai jautri, labai dėl jos nerimauju, ir stengsiuos padet visaip kuo galiu
Tik bėda kad dabar serga
Antibiotikius geria jau 9 dienas,o šiandien vėl temperatūra sukilo,labai dėl jos bijau
Nenorėčiau, kad pakartotų mano vaikystės baubus
Žinau , kad ji labai nori į mokyklą,bet taip pat jaučiu, kad jai didelis stresas, nes irgi svetima aplinka, draugai irt.t. Laikykitės
[quote=Preila,2007 08 27, 01:43]
boruzhe, labai tave suprantu
Mano dukra irgi tokia mažutė ir labai jautri, labai dėl jos nerimauju, ir stengsiuos padet visaip kuo galiu
Tik bėda kad dabar serga
Antibiotikius geria jau 9 dienas,o šiandien vėl temperatūra sukilo,labai dėl jos bijau
Nenorėčiau, kad pakartotų mano vaikystės baubus
Žinau , kad ji labai nori į mokyklą,bet taip pat jaučiu, kad jai didelis stresas, nes irgi svetima aplinka, draugai irt.t. Laikykitės 
[/quote
Palaikymas pirmoku mamytems
Maniske irgi labai jaudinasi. Ir be galo laukia rugsejo 1, pasake, kad svajoja buti geriausia mokine visoj mokykloj
As tik bijau, kad nuo didelio maksimalizmo nepersitemptu, todel vis sakau, kad nieko baisaus jei ir nebusi geriausia
Tik, va, galvoju ar ne per velai me ja isleidziam:
jai jau 7,6m., laisvai skaito, raso, skaiciuoja iki 20, atima, sudeda ir daugina... Belaukdama mokslo metu pratybu sasiuvinius paslapciom sprende
boruzhe, labai tave suprantu
[/quote
Palaikymas pirmoku mamytems
Maniske irgi labai jaudinasi. Ir be galo laukia rugsejo 1, pasake, kad svajoja buti geriausia mokine visoj mokykloj
Tik, va, galvoju ar ne per velai me ja isleidziam:
QUOTE(sraigiausia @ 2007 08 27, 14:33)
Tik, va, galvoju ar ne per velai me ja isleidziam:
jai jau 7,6m., laisvai skaito, raso, skaiciuoja iki 20, atima, sudeda ir daugina... Belaukdama mokslo metu pratybu sasiuvinius paslapciom sprende 
manau, labai gerai, kad mergaitė tiek daug visko moka, jai bus žymiai lengviau ir drąsiau, ji labiau pasitikės savimi.
O šiaip noriu visas pirmokėlių mamytes nuraminti, tas jaudulys ir nerimas yra visiškai normalus dalykas, beveik visi tėvai ir vaikai jį patiria. Nors programos dabar ir sunkios, tačiau nėra neįveikiamos. Gerai ir tai, kad dabar nerašo pradinukams pažymių, tai irgi sumažina stresą ir vaikams, ir ypač tėvams. Aš pati labiausiai pergyvenau, kaip reiks sūnų palikti vieną namie, ar laiku nueis į mokyklą, ar nenublūdins kur po pamokų, tačiau jis kuo puikiausiai išmoko tvarkytis pats vienas ir greit tapo labai savarankiškas.
Taip kad, aukštyn nosis ir visi pirmyn į mokslo šventoves
Mano sunus visai nesijaudina. Gal dar nesupranta iki galo, kas jo laukia? As jaudintis del mokyklos pradejau nuo siu metu pradzios, dabar paslapcia toliau vis labiau nervinuosi. Bet giliai sirdyje tikiu, kad viskas bus gerai - kitaip ir buti negali
Baikit pergyventi, viskas bus gerai
Aš pergyvenau pernai, kai iš darželio išėjom į mokyklos paruošiamąją klasę, o šiemet, nors ir pirmokas bus, nors ir vėl į kitą mokyklą išsibeldėm- iš vis ne.
Sveikutės
, mano vyresnėlė šiemet jau irgi į mokyklą kulniuos
, tai jau kelias dienas vis ryte klausia, kiek dar dienų iki mokyklos liko, kiekvieną dieną vis daiktus mokyklon nupirktus peržiūri ir kas ateina, tai visiems juos rodo
, laukia vaikas tos mokslo metų pradžios, dar nežino, kokie ten vargeliai jos laukia
kuo daugiau tėvai stradalina, tuo labiau vaikas išsigąsta. suprantama, kad jaudintis normalu. bet jei į pirmą klasę einant toks jau stresas, tai kas paskui bus? va taip ir gaunasi vėliau, kad prieš abitūros egzaminus raminamuosius ryja.
Aš jums pavydžiu. Vaikai pratybas sprendžia, skaito, rašo. Kurių pažįstamų bepaklausai, tai visų vaikai taip stengiasi, o mano dukra net nežiūri į tą pusę, pasimokyt skaityt ar pratybėles paspręst jai kančia, o mokyklinius daiktus tai aš į kuprinę sudėliojau. Ir dėl mokyklos jai jokio streso, tik man, nes bijau, kad tingės mokintis. Ar dar yra daugiau tokių ar čia tik mano tokia.
QUOTE(zabke @ 2007 08 28, 08:06)
Ir dėl mokyklos jai jokio streso, tik man, nes bijau, kad tingės mokintis. Ar dar yra daugiau tokių ar čia tik mano tokia.
Aš irgi nesuprantu, ko čia stresuoti, ypač tėvams? Ta pradinė būna vos ne kaip darželis. O jei vaikutis žiopliukas, nesavarankiškas, visko baidosi, reikėjo jau anksčiau po truputį pratinti jį prie savarankiškumo, kažkur pačiam leisti nueiti, parnešti, pakalbinti svetimus žmones, padrąsinti klausti, jei tik kas neaišku, tiesiog atkabinti nuo mamos sijoną ir integruoti į visuomenę, nes jei tik rugsėjo pirmąją pirmąkart paleis mamos ranką, tai aišku, vaikui bus stresas.
QUOTE(zabke @ 2007 08 28, 08:06)
Aš jums pavydžiu. Vaikai pratybas sprendžia, skaito, rašo. Kurių pažįstamų bepaklausai, tai visų vaikai taip stengiasi, o mano dukra net nežiūri į tą pusę, pasimokyt skaityt ar pratybėles paspręst jai kančia, o mokyklinius daiktus tai aš į kuprinę sudėliojau. Ir dėl mokyklos jai jokio streso, tik man, nes bijau, kad tingės mokintis. Ar dar yra daugiau tokių ar čia tik mano tokia.
maniškė lygiai taip pat nelabai stengiasi ką paskaityt,jei koks užrašas sudomina,tai vyresnio brolio prašo perskaityt.vasarą kaime atostogavom,tai monopolį specialiai nupirkom,kad žaistų,tai bent skaičiuot mokintųsi,nes nežinau,sunku jai bus pirmoj klasej.
Aš tą stresą patyriau pernai.
Prisigalvojau, kad kaip bus, kaip mano vaikui seksis, gal bijos pasakyti jei kas negerai ir t.t. Ir ką - tai mums su tėvu buvo nerimo, o mokinei - jokio. Puikiai jautėsi, nes darželis jai buvo katorga.
Dar kokį pusmetį nueidavau pasiimti, o po to sako, kad ji jau didelė
ir namo vaikščios viena. Manau, kad vaikai lengviau su naujienom apsipranta, svarbu, kad patys savo nerimo jiems neparodytume.
Mes nestresuojam, bet aišku jaudinames - kaip gi kitaip, kaip ir prieš kiekvieną svarbų įvykį - vestuves, jubiliejų vakerėlius
Emocijos pas kiekvieną žmogų yra
Mūsų jaudulys tai džiugus
Vaikas labai laukia ir nori sužinot, kas ta mokykla, o man ir džiugu, ir graudu, kad taip greitai išaugo, atrodo vakar dar mano pieną gėrė, o dabar žygiuos su kuprinę į mokyklą, kaip aš kadaise, prieš ne tiek jau daug metų







