nezinau nei ka pasakyti. yra visokiu nzmoni, visokiu ir reikia.
bendras vaizdas susidare nekoks- atrodo kad visos moterys perzengusiio 40meti ir turinciossunsu yra kvaiksteleje raganos!!! netikiu....
pati turejau/turiu galima sakyti 3 anytas.... su pirmuoju draugu isdraugavau 4.5 metu,. paskutiniuosisu 3 tik del jo motinos, ji tokia sauni buvo! nepadlaiziavo, taciau ir nieko nepirso. teisiog maloni moteris su juria lengva bendrauti. su savo busimojo vyro motina susipazinau per savo vyro brolio vestuves. aisku is karto buvau lyginmam su kita ''marcia'kuri buvo mergina is kaimo ir labai mokejo isiteikti. todel as visada laikiausi atstumo, stengiausi per daug nebendrauti, nors dabar ziurint is perspektyvos, visai be reikalo. karta po vestuviu su savo vyru apturejua pokalbi, kurio metu paaiskianu KO as is jo tikiuosi. pokalbio esme buvo tokia: tevu mes nesirenkam, su kuo gyvensim- taip. tai darome samoningai, todel man sis tavo pasirinkimas reiskia, kad jeigu skesiu as ir tavo motina, pirmas soksi gelbeti manes. jeigu as susikirsiu su tavo motina ir teigsiu kad juoda yra balta, tu teigsi ta pati ka ir as. paskui namie prie 4 akiu pasakysi tavo nuomone. jis tai suprato. anyta ne. taciau jis savo zodziai paaiskino mano filosofija ir mes tikrai neikada del to neturejom problemu. apskritai dabar gailiuosi kad taip su ja nebendravom, nes zomogus ji tikrai nuostabus.dabartine mano anyta, irgi aisku moteris su charakteriu. ji uzsienete, buvusi hipe, vaikus mokino pagal montesori sistema....beda ta , kad vaiaki nelabai ja myli ir kaip bebutu keista man teko imtis jos uztarejos pries jos pacios vaikus vaidmens!!!! nera tos anytos blogos, tik labai VIENISOS. juk daugelis moteru paasukoja savo asmeninius interseus ir karjera del vaiku, sedi namuose, juos augina, uztai paskui tikisi besalygisko paklsunumo!
jus viso, kurios skundziates savo anytomis, pagalvokit ar nedarot tos pacios klaidos pacios? nereikia anytu nei myleti, nei gerbti, uztenka toleruoti ju elgesi. ir ramai paskayti, kad miela nayta, as nesuprantu jus elgesio motyvu, gal paasikintumet? ir pasakyti tiesiai sviesais, kad as jus nuomone supratau, aciu, bet turiu ir savo galva ant peciu,ir jeigu as manu kitiap esant teisinga, tai kitaip ir elgisuosi, ir nera ko jums burnoti... ir mielos moterys, NESPAUSKIT taip savo vyru. juk jiem labai sunku! tarp kujo ir priekalo....
jo as anytos irgi nemyliu, geriau kaipo tokios visai nebūtų 
Buvo laikas kai nekenciau jos,brrrrrrrrrrrrr......ir labai bloga buvau.Dabar lyg ir apsiraminom,bet vistiek ji man nemiela,egojiste.
Nugi turi buti auksine ta anyta kad ja myleti 
Kolkas pas mus taip nera 
Kolkas pas mus taip nera
Buvau viena karta labai stipriai supykus ant anytos. O atsitiko tai po to, kai mes jai su sesuru pranesem, kad laukiames savo pirmojo vaikelio (ju pirmojo anuko). Zinia buvo sutikta abejingai.
Jokiu kalbu bent is tolo liecianciu ta tema is ju puses, visi musu pakrykstavimai ir pasidalinimai ateities planais toliau monologo nenueidavo.
Buvo keista ir skaudu del tokio akivaizdaus ju abejingumo, ypac matant kaip tai zeidzia mano vyra, ju sunu.
Pykau ir "kersyjau" tyla ilga laika, kol paskutinisyk kai sveciavomes, anyta neprasitare apie tai, kad budama keturis menesius nescia, neteko savo pirmojo vaikelio. Tik tada man "dasuto", kodel jie taip neskubejo dziaugtis... Isgaravo visas pyktis ir dabar as vel dziaugiuosi, kad galiu gerbti ir myleti savo anyta.
O ji tikrai yra labai ismintinga moteris, nors ir skiriames charakteriais mudvi kaip ugnis (as) ir vanduo (ji)
Jokiu kalbu bent is tolo liecianciu ta tema is ju puses, visi musu pakrykstavimai ir pasidalinimai ateities planais toliau monologo nenueidavo.
Buvo keista ir skaudu del tokio akivaizdaus ju abejingumo, ypac matant kaip tai zeidzia mano vyra, ju sunu.
Pykau ir "kersyjau" tyla ilga laika, kol paskutinisyk kai sveciavomes, anyta neprasitare apie tai, kad budama keturis menesius nescia, neteko savo pirmojo vaikelio. Tik tada man "dasuto", kodel jie taip neskubejo dziaugtis... Isgaravo visas pyktis ir dabar as vel dziaugiuosi, kad galiu gerbti ir myleti savo anyta.
O ji tikrai yra labai ismintinga moteris, nors ir skiriames charakteriais mudvi kaip ugnis (as) ir vanduo (ji)
O as neturiu anytos,nes ji mire jauna,kai mano vyrui buvo dar tik 13 metu. 
Kaip man sako vyra teta,mes su anyta butumem labai geros drauges.Ir istikruju man skaudu kad jos nera 
Kaip man sako vyra teta,mes su anyta butumem labai geros drauges.Ir istikruju man skaudu kad jos nera
Myleti anyta????na reikia tam talento....... 
QUOTE(mama39 @ 2006 05 19, 23:26)
As sito talento neturiu
, nes svelniai tariant labai labai labai nemegztu savo anytos 
tikrai yra uz ka 
Is savo patirties zinau, kad su ayta santykiai geriausi, kai ji uz 1000 km 
Ir vyras savaitgaliais pas ja nevazineja
Labai uzjauciu tas mamas, kurioms su anytomis tenka gyventi
Ir vyras savaitgaliais pas ja nevazineja
Labai uzjauciu tas mamas, kurioms su anytomis tenka gyventi
Na moterys jums tiesiog nepavyko su anyta Mano yra nuostabi 
Mano yra nuostabi
Kadangi pati greitai turėsiu anyta - tai vis paskaitinėju istorijų ir situacijų, kad jei kąnebūtų šokoterapija....
O pati tai kažkada turėjau "anytiną", t.y. buvusio draugo tėva - "papačką"... kuris netgi labai vertas atsidurti visų raganų sąraše... Mano draugės kažkada net stebėjosi, kad su draugo mamam sutariu puikiausiai - ji nuostabus žmogus, o su papačka kaip ant peilio ašmenų... Manęs jis visą laiką nuo pat pirmos pažinties nepamėgo ir toliau labai nemėgo... visada buvau per prasta jo ...-driušai, per prastai mokyta, nors baigiau VU, per prastai atrodanti, nors jo sūnelis tikrai ne misteris... o jau apie mano baisų charakterį ir būdą skleeidė visokias legendas ir mitus.... Pats įpratęs būti moterų apšokinėtas (mamos, žmonos ir uošvienės) ir visaip kaip popinamas, šiurpo, kad aš iš jo sūnelio reikalauju dėmesio ir pagarbos moteriai, nes pagal jo filosofija - išskirtinės pagarbos vertas šeimoje yra tik vyras... Nors pats gyvenime buvo ir yra tikras lūzeris - sovietiniais laikais dirbdamas Vilniuje gamykloje inžinieriu net nesugebėjo buto gauti, tai gerai, kad uošviai geri užleido ponui savo trijų kambarių butą... Manau, kad buvusiojo mama už jo tikrai nebūtų tekėjusi, jei nebūtų tokia jauna ir nebūtų pastojusi... jei būtų padraugavusi ilgiau - tikrai mestu, nes su tokiu vyru ne gyvenimas o "vargenimas"... Įsivaizduokit, moteriškė dirba sunkų darbą pamainom, atbėgusi prigamina naminio maisto (sriubytės, kotletukai, troškinukai), nes ponui vyrui parėjus iš darbo reikia valgyti normalų maistą, nes kitaip skrandžio opą vėl atsivers ir bus labai blogai... O baisiausia tai, kad kai jis griždavo po darbo namo 17.30, kažkas turėdavo būti namuose, kad tą maistą pašildytų, nes kitaip jis "prisivalgys sumuštinių nuo kurių jam atsiveria skrandžio opą", tai pvz., jei tą savaitę mama dirba antrą pamainą, tai mes vakarui nieko negalėdavom suplanuoti, juk jam reikėdavo būti namuose, kad pašildytų papačkai maistą ir jis galėtų normaliai pavalgyti, paskui išsidrėbti ant sofos prieš teliką ir ramiai pasnausti... Palikęs mamai, kuri iš darbo pareis tik 10 vakaro krūvą nešvarių indų, sujauktus namus it t.t. Ir tas pats vaizdelis kiekvieną vakarą... Na žodžiu mano buvęs visas gerasias savybes buvo paveldėjes iš mamos, o iš papačkos paveldėjo visa tai dėl ko nei viena moteris gyvendama su juo nebus laiminga.... O papačka, matydamas, kad aš nesu tokia nuolanki mergelė, kokia jam yra jo žmona, labai aktyviai ėmėsi žygių prieš mane, o kai buvo kalba apie sutuoktuves, tai man už akių taip protino sunelį vienturėli, kad esu jam dėkinga už tai iki šių dienų
O pati tai kažkada turėjau "anytiną", t.y. buvusio draugo tėva - "papačką"... kuris netgi labai vertas atsidurti visų raganų sąraše... Mano draugės kažkada net stebėjosi, kad su draugo mamam sutariu puikiausiai - ji nuostabus žmogus, o su papačka kaip ant peilio ašmenų... Manęs jis visą laiką nuo pat pirmos pažinties nepamėgo ir toliau labai nemėgo... visada buvau per prasta jo ...-driušai, per prastai mokyta, nors baigiau VU, per prastai atrodanti, nors jo sūnelis tikrai ne misteris... o jau apie mano baisų charakterį ir būdą skleeidė visokias legendas ir mitus.... Pats įpratęs būti moterų apšokinėtas (mamos, žmonos ir uošvienės) ir visaip kaip popinamas, šiurpo, kad aš iš jo sūnelio reikalauju dėmesio ir pagarbos moteriai, nes pagal jo filosofija - išskirtinės pagarbos vertas šeimoje yra tik vyras... Nors pats gyvenime buvo ir yra tikras lūzeris - sovietiniais laikais dirbdamas Vilniuje gamykloje inžinieriu net nesugebėjo buto gauti, tai gerai, kad uošviai geri užleido ponui savo trijų kambarių butą... Manau, kad buvusiojo mama už jo tikrai nebūtų tekėjusi, jei nebūtų tokia jauna ir nebūtų pastojusi... jei būtų padraugavusi ilgiau - tikrai mestu, nes su tokiu vyru ne gyvenimas o "vargenimas"... Įsivaizduokit, moteriškė dirba sunkų darbą pamainom, atbėgusi prigamina naminio maisto (sriubytės, kotletukai, troškinukai), nes ponui vyrui parėjus iš darbo reikia valgyti normalų maistą, nes kitaip skrandžio opą vėl atsivers ir bus labai blogai... O baisiausia tai, kad kai jis griždavo po darbo namo 17.30, kažkas turėdavo būti namuose, kad tą maistą pašildytų, nes kitaip jis "prisivalgys sumuštinių nuo kurių jam atsiveria skrandžio opą", tai pvz., jei tą savaitę mama dirba antrą pamainą, tai mes vakarui nieko negalėdavom suplanuoti, juk jam reikėdavo būti namuose, kad pašildytų papačkai maistą ir jis galėtų normaliai pavalgyti, paskui išsidrėbti ant sofos prieš teliką ir ramiai pasnausti... Palikęs mamai, kuri iš darbo pareis tik 10 vakaro krūvą nešvarių indų, sujauktus namus it t.t. Ir tas pats vaizdelis kiekvieną vakarą... Na žodžiu mano buvęs visas gerasias savybes buvo paveldėjes iš mamos, o iš papačkos paveldėjo visa tai dėl ko nei viena moteris gyvendama su juo nebus laiminga.... O papačka, matydamas, kad aš nesu tokia nuolanki mergelė, kokia jam yra jo žmona, labai aktyviai ėmėsi žygių prieš mane, o kai buvo kalba apie sutuoktuves, tai man už akių taip protino sunelį vienturėli, kad esu jam dėkinga už tai iki šių dienų
