Nemyliu savo anytos

Vakar vel mes sutikom anytai padet remonto darbuose. Atvaziavom geranoriskai padet, as dar ir sirgdama, norejom pasitart, kaip cia ka geriau daryt, tai jai prasidejo siaubinga isterika, kai pasakem, kad mes dviese neisnesim didziules sofos ir kauno sekcijos nei is kambario, nei juo labiau is buto (as nieko sunkaus negaliu kelt del trumparegystes, o vyras irgi nera stiprus). "Galit vaziuot lauk is cia, as pati pasisamdysiu, neimanoma cia jusu prisiprasyt", - reke ta durne. Si karta nutylejau, kita karta pazadejau sau netylet. Keista, bet siaip niekada netyliu, kai elgiamasi su manim neteisingai, esu nenuolaidus zmogus, o vat uosvienei dar kol kas bijau kazka sakyt. Isvaziuodami dar turejom prisizadet "padet" sudeliot jos purvinas lekstes (isivaizuokit, jos padengtos storu tauku ir gelsvo purvo sluoksniu, puodeliai juodi iki virsaus, neperdedu, nors i ja ziuredamas niekad nepasakytum, kad ji tokia nevala) i sekcija, surusiuot knygu penkias dezes, padet isrinkt karnizus ir sofa (uzsimane melynos odines sofos i slyksciai geltona kambari su tamsia senoviska sekcija, nors primygtinai, nuo dusios siulau sviesios odos sofute)

Zinot, beda net ne uosvienej butu, dzin man ant jos, bet beda tame, kad vyras mano paklusta jos nuolatiniam terorui. Bandau jam atvert akis, kad motina juo tvarkingai manipuliuoja, issidirbineja, kelia nepagristas isterikas ir t.t., jis palinkcioja ramiai galva, "sutinka" su mano nuomone, bet sekancia diena vel paskambina jam mamyte ir vel viskas nuo pradziu. Bandziau is vis nevaziuot kartu su juo pas uosvienyte, bet tada dar didesnis nervas ima, kad jis sedi pas ja, o ji triumfuoja, kad vat sunelis laika leidzia kartu su ja Nu nebesugalvoju nieko, kaip bent apribot tu "butinu" vizitu skaiciu

skaitau ir nesuprantu, kodėl man čia taip pasisekė. mano anyta pasaka ne žmogus, galiuu vadinti savo antraja mama, jei kas negerai paguos, pades, o jei gerai tai nuosirdziai pasidziaugs, ji paskambina paklausia kaip gyvenat, kas naujo, bet i musu gyvenimą kiekada nesikišo (jau 6m., o kartu su vyru kaip gyvrenam tai 3m.)
o aš nematau nieko blogo kai mama į sūnaus namus ateina nepaskambinus, kažkoks apsurdas, o Jūs ar visada pasiskambinat ir mamą informuojat, kad atvažiuojat?
man atrodo, kad kai kurios tiesiog pavydi vyro savo anytai, kad jis jai padeda apsipirkti, remontus daryti ir praleidžia kurį tai laika su ja , o ne su jumis. pačios pagalvokit ar kai turėsit užaugusius sūnus ir marčias ar nenorėtumet, kad sūnus jums dėmesio parodytų.manau, kad kol vaikus augima mes stengaimės viską daryti dėl jų, o vaikai užaugę turi padėti tėvams ir tai natūralu. juk nenorėtumėt būt išvežtos į miška jus senatvėje, kaip kad norėtumėt išvežti uošvenes.

tai, paskambinu ir perspeju, kad uzsuksim. Labai retai buna, kad uzsuku neperspejusi, bet tai dazniausiai buna darbo dienomis (kai ir ju paciu namie nebuna) - bet ir pati mama yra man palikusi raktus ir pasakiusi, kad tai ir mano namai.
O anyta siuo atveju pamirsta, kad tai ne sunaus, o sunaus ir jo zmonos namai.

sveikos merginos as irgi nekenciu savo uosvenes bjaurybe , kaip reta, o blogiausia kad vyrui mamyte viskas ,ji gyvena 150km nuo musu tai sunelis pas ja konia kiekviena savaite vaziuoja , va ir siandien isdume pas mamyte , nors prasiau , kad nevaziuotu net susipykom , bet gi mamyte prase , tai kaip nevaziuosi , mes jau 5 metai vede , musu sunus jai ne anukas , kai gime as mokiausi reikejo , kad paziuretu , bet kur tau nesutiko , o dabar praso kad paliktume , bet geriau jau i darzeli vesiu , be to ji turi metais vyresni suneli , nei musu vaikas , tai buvo toks nutikimas vaziavom i parduotuve savo vaikui nupirko kazk.ten zaisla o mano nieko , o zinot kaip mazi vaikai taigi ko vienam tai ir kitam reik, ziezula nekenciu ir net nezinau kaip su ja kokuruoti, vyras jai kiekviena diena skanbina, nesistebeciau jei tai butu jos vienintelis vaikas , bet ji turi dar 3 dukras ir ta maza suneli , patarkit nes as esu nevilty , taip jos nekianciu kad negaliu

Isivaizduoju kad sunku, bet pirmiausia turi atsikratyti tos neapykantos, nes labiausiai ji kenkia tau paciai, o ne jai

jo bet kaip tai padaryti

nepykit mergaitės įsikišiu trumpam i jūsų diskusiją. truputuka per ausį (akį) rėžia žodžių maišymas. taigi:
VYRO MAMA yra ANYTA o jokiu budu ne uošvienė

p.s. dar keletas žodelių: vyro tėvas - ŠEŠURAS
vyro brolis - DIEVERIS
vyro sesuo - MOŠA

kažkaip gaila kad beveik visi šituos (man labai gražius) žodžius pamiršo ir apsiriboja vos keletu visai nesusijusių žodžių.. tada visi patampa uošviais ir švogeriais

Nusprendziau pas savo uosviene kojos nebekelt
Paeme toks paras savaitgali, kad nutariau parasyt cia ir pasiguost
Pirmiausia, kai atejom aplankyti jos sestadieni, pradejo staugt ant sunaus, vyro mano, kodel jis be masinos, nes "gi zinai, kad man reikia vaziuot baldu rinktis", kodel neatsiveze irankiu sunkios dezes, nes "gi zinai, kad man stakta pataisyt reikia" - ir vienodai jai, kad vyro masina sugriuvo visai. Dar reke be perstojo is eiles del visko, kas imanoma ir kas nelabai. Net nepaklause, kaip sekasi ar kazko pan. Kadangi mano vyras, kaip visada tylejo, nenoredamas rietis ir gincytis, kas visai beprasmiska, tai ji uzsipuole mane Kodel jos -utis vaiksto nesvariais drabuziais (tai netiesa , vaiksto tikrai svariais, lyginant su tais, su kuriais pas ja gyvendamas vaiksciojo), kad jai kaimynai iskalba "kokia zmona jis ten gavo, kad atrodo, kaip automechanikas....", "atvezk man, suneli, as isplausiu tavo drabuzelius, kad nevaiksciotum kaip valkata", uzsireke, kodel as nekontroliuoju jo, ar jis raso/ar ne magistro darba "tai ka tu is vis darai, kokia tu zmona, tavo pareiga ta ir ana daryt, man apskritai truksta zodziu, ka tu, kaip zmona, veiki, kokios tavo pareigos namie...". Tada dramatiskai uzsitrenke savo britkioj nesvarioj virtuvej, raudodama lakste po buta
Siaip esu gana konfliktiskas zmogus, t.y. reikalui pribrendus, kai esu smeiziama, neteisingai kaltinama, visada stengiuosi save apgint, bet tuo momentu tiesiog tylejau, sirdis plake ir paprasiau vyro kuo greiciau iseiti. Jei buciau prakalbejusi, buciau jai meslo kibira ant galvos teisetai suvertusi, bet nenorejau zemintis iki jos turgaus lygio. Be to, jauciu, kad nebuciau tinkamai susivaldziusi. Buvo tikrai slykstu, ir tai ne pirmas kartas, gal tik pirmas toks, kai ji sitaip tiesiogiai mane uzsipuole. Bet daugiau mano kojos pas ja nebus, net per sventes. Kantrybe truko.
Beje, kita ryta ji kaip niekur nieko isteriskai verkdama skambino vyrui, prasydama jai maisto nupirkt, nes suneliui, desimtmeciui parazituojanciam, islepintam vaikisciui, su kuriuo ji dar tebemiega vienoj lovoj, pakilo siek tiek temp. "Taigi as negaliu palikt sergancio vaiko ir eit i parduotuve...", kuri yra uz 5 min kelio. Vyras nuvaziaves pasake jai, kad laikas baigt visas tas jos nesamones, tai ji vel isvadino ji blogu visapusiskai sunumi ir pareiske valgysianti kruopas
Nu issipasakojau

O ji vyro neturi? kodel tavo vyras turi viskuo rupintis? sakes as taip neleisciau saves zeminti, esu irgi impulsyvi, nemegstu tyleti, buciau drebusi atgal visa ta s....eik tu sau, buk stipri, neik pas ja! kam tau reikia, jei ji taves negerbia tai ir tu taip elkis su ja, kuom tu uz ja blogesne?

oi paskaiciau cia jusu istorijas, ir net baisu pasidare as tai dar netekejusi, bet ka reiskia kai taves tavo vaikino mama nevirskina tai jau teko saudyciau tas visas anytas , kurios galvoja, kad ju sunelis pats geriausias ir nuostabiausias ir , kad ju zmonele tai jau kvailele( nors gal ir su 2 aukstaisiais ir kokios formos direktore)... baisu , kai anyta lenda i asmenini poros gyvenima... siuo metu ma tas bent jau negresia nes mano vaikino tevai gyvena labai toli, net 1000 km nuo musu...
geriausias variantas, kai visi sutaria, bet deja ne visada taip buna..

Butent Issiskyre su vyru pernai, nes tas gere. Tik kazko man persasi mintis, kad butent todel ir gere, kad neapsikente jos nuolatiniu isteriju, turbaciju ir t.t. Nes zmogus jis tikrai neblogas. Kaip ten bebutu, negalima piktnaudziauti tuo, kad "issiskyriau su vyru, man taip sunku, man tokia deresija, as sedziu jau metus po skyrybu suplysusiu chalatu, priskretusiais indais, nedalyvauju sunaus ir marcios suorganizuotuose prasiblaskymuose, pvz teatras, nes geriau drybsot lovoj, bet koki patarima, kaip isbirst ir tariamos depresijos sutinku su priesiskumo ir pykciu, negaliu nusipirkt versienos, nes man depresija ir t.t.... " Finansiniu sunkumu ji neturi - vyras nenuskriaude finansiskai, dirba nebloga darba ir uzsidirba. Juo labiau, kad visa pusmeti po vestuviu kiekviena savaitgali ir dar siokiom dienom vaziuodavom pas ja ir dirbdavome, nes gi jai depresija, nes ji is depresijos emesi daryt remonta ir tada ja apeme dar gilesne depresija, nes "viskas taip ilgai trunka - visi tie remonto darbai, is jusu pagalbos neimanoma sulaukt", "man depresija, man nelaiko nervai" - as guodziu ja, raminu, delioju sus..ktus jos ranksluostukus i spinteles, atrinkineju knygas, delioju i lentynas, tvarkom jos vaiko kambari ir vaziuojam jai pirkti mesos

Beje, patarimas visoms busimoms marcioms: dar draugadamos su busimu vyru, pabandykite perprasti savo busimas anytas. Pvz, manoji treciaisiais draugystes metais jau dave rimta signala apie savo buda - buvom amerikoj su busimu vyru, nusprendziau grizti kiek anksciau uz ji namo, kad speciau pailset pries kibdama i mokslus ir t.t., tai ji atvirai jam rase laiskus, kuriuos atsitiktinai perskaiciau ir as, kad "rimtai susimastyciau, kas ji per zmogus, ji tau visai ne drauge, ji elgiasi baisiai nepasilikdama su tavim, turetum rimtai pagalvot, ar verta su tokiu zmogumi bendrauti...". Buvo skaudu, bet tada nekreipiau demesio, o, pasirodo, vertejo

Na, paskaiciau jusu istorijas ir man pasidare lengviau
Mano busimoji anyta pries kokius 4 metus, kai mudvi susipazinom man atrode miela sauni moteris, taciau kuo toliau, tuo daugiau suprantu, kad ji tokia nera. Ji yra garbetroska, jai nera nieko svarbiau nei ka apie ja galvos aplinkiniai, jai svarbiausia, kad ji butu sauniausia mieliausia ir pan. ir ji yra pavydi... labai pavydi...
keletas pvz is musu bendravimo:

Pvz kai ejom i draugu vestuves, anyta man puole diriguoti, kad maziau dazyciausi, kad taip ar anaip rengciausi ir pan. kad cia juk vestuve o ne siaip baliukas...ir dar pabreze, kad matai mano draugo 17 metu sesute man pades, paaiskins kiek ten dazytis ir pan. aisku, galite manyti kas cia tokio, bet man tokie dalykai laaaaabai nepatinka ...tuo labiau kai toji jos 17-mete dukrele nuejo i vestuves labiau issirengus nei apsirengus ir pasidazius labiau nei i vestuves o i karnavala...ir beje ji visada man aiskina, kad man negalima nesiot bliukuciu apnuoginanciu pilva, negalima trumpu sukneliu...atseit man netinka nors as pati zinau matau, kad tinka ir nesioju...na, bet jos dukrelei viskas galima...kad ir mano busimajam vyrui aiskindavo, kad negerai prikti man dovanas!!!!! atseit geliu karta ar du i metus pakanka...isivaizduojat???? o vat, kai dukryte susirado vaikinuka, kuris truputi jai pagaili, tai ji jau isterijas kelia, kad negerai bus , jei nieko nedovanoja!!!!! tai mielosios kaip galima tokia moteri mylet???????
bet juk gal as esu toooooookia gera , kad yra ko ir pavydeti, gali juk ir taip buti?

kitas dalykas, buvo toks momentas, kad mano anyta nusprende mane pamokyti valgi gaminti...gal ir rupinasi, bet man atrodo jai turejo pakakti ir mano draugo nuolatiniu pagyru del amno paruostu valgiu...bet aisku ji ju kaip negirdejus ima ir prie giminiu baliuke pasiulo: "atvaziuosi pas mane as tave pamokysiu kaip mano -yciui maistuka daryti" kosmaras!!!! tada jau mano draugas neislaike ir paprase nekalbet ko nezino..

kitas dalykas prie manes ji apie mane tik gerai visiems atsiliepia : ai va kokia musu mergaite ... vadina savo vaiku ir pan. taciau neseniai suzinojau, kad ji gerokai mane smeizia visai giminei ir tai gerai, kad netiketai suzinojau...kadangi tie busimo vyro giminaiciai, su kuriais as bendrauju jau nebezinojo ka ir begalvoti, kai jiems sako veina, o jie mato visai ka kita!!!

sakau galeciau tiek pripasakot kad ojojoj...mano geriausios drauges, jau ja pazistancios iskart sako, jog istekesiu, pagimdysiu ir turesiu daaaaaaaaaaaaaaaaug bedu su anytele!!!as ir apti ta matau...

sakysit juk gera sunu uzaugino?Taiop uzaugino! Taciau per ketverius draugystes metus pamaciau, kad sunus grazus, geras, bet skriaustas ir neisklausytas. Palyginus su aplinka kurioj as augau ...jam nepasiseke...nors jo mama ir vaizduoja kaip rupinosi (nepraleidzia progos papasakoti pazistamiems ir nepazistamiems kaip ta ar ana rupinosi)...

na, is kitos puses, ji matyt nemoka to....juk ne visos buna geros mamos ar anytos...
o ir i vaikus ji greiciausiai ziurejo tik kaip i vaikus - daiktus...
tiek dabar suprantu is to kaip ji nesusikalba su savo dukra ir kaip nemegsta manes...