Lavina, nelabai tos patirties turiu mašinu pirkime, dabar vazineju Renault, prieš tai irgi Renault turejau, labai patiko, bet po eismo įvykio tapo neremontuojamu. Kai rinkaus dabartinę, patiko vienas akcentas - užmačiau šuniuko apgraužtų rankenėlių, ir net negalvojus net ėmiau tą mašiną, supratau, kad mašinoje buvo šuniukas vežiojamas. Nuvežus į servizą, meistrai pasakė, kad su tokia rida mašina labai prižiūrėta. Aš dabar ir su šuniuku važinėjuos ir labai atsargiai ir ramiai, mat ją papykina, tai kaip princesę reikia vežiot. Aš kažkaip mašinas tiesiog iš naujautos pirkdavaus. Gailiuos, kad neturiu paskutinės mašinos pardavėjo kontaktų, dabar kai keisiu, būčiau prašius, kad jis mašina parvežtų iš užsienio.
Papildyta:
QUOTE(GAILE* @ 2020 10 04, 11:24)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="*Svajokle*" data-cid="72714412" data-time="1601796614"><div><p>Aš kažkaip Amadėją suprantu.
Aplinkiniai sako, kad mes per gerai sutariam, gal vel kartu būsim kažkada. Bet sudužusio puodo nesulipdysi juk jau.</p></div></blockquote><p>O kodėl nesulipdysi, jei bus abipusis noras ir pastangos? Nebent naujas šeimas turit. Bet šiaip gi pilna pvz kaip išsiskyrę žmonės sueina, nes supranta savo klaidas, pasikeičia </p>
Šeimų neturim nė vienas, turim santykius per atstumą. Jo draugė gyvena kitam mieste, susitinka kiek žinau savaitgaliais, mano draugas gyvena ir gretimam mieste, užtenka mums kelių vakarų savaitėje. Aš noriu dabar laiką skirt tik savo pagrandukei ir nenoriu jokių rimtesnių įsipareigojimų.Ir kuo toliau, tuo labiau palyginu, kad vienus turėjo exas pliusų, kitur draugas. Keleri metai jau įpratino mane daryti tai ką aš pati noriu ir ką sugebu, kitaip jau nemokėčiau gal.
